Ultragarsas hipertenzijai

Skaitykite forume: Dalintis: Apibrėžimas. Plautinė hipertenzija — tai patologinė būklė, kuriai būdingas padidėjęs plaučių kraujagyslių pasipriešinimas ir kraujospūdis jose.

Arterinė hipertenzija AH — tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis organus taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis. Pirminės AH rizikos veiksniai: genetinis polinkis, amžius, antsvoris, nutukimas, sūrus, riebus maistas, alkoholis, rūkymas, nervinė įtampa, nejudra.

Plautinė hipertenzija diagnozuojama, kai vidurinis spaudimas plaučių arterijoje yra didesnis kaip 25 mm Hg. Bendros plautinės hipertenzijos sunkumo klasifikacijos nėra. Kai kurie autoriai plautinę hipertenziją iki 36 mm Hg sistolinio spaudimo laiko lengva, nuo 36 iki 50 mm Hg — vidurinio sunkumo, didesnę kaip 50 mm Hg — sunkia. Kitų autorių nuomone, plautinė hipertenzija iki 45 mm Hg yra vidurinio sunkumo, o didesnė — sunki.

Klinikinių ligos simptomų atsiranda tuomet, kai vidurinis spaudimas plaučių arterijoje yra 30—40 mm Hg, o kai ultragarsas hipertenzijai būna 60—70 mm Hg, ligonio būklė yra labai sunki. Pagal etiologiją ir klinikinius požymius plautinė hipertenzija skirstoma į penkias grupes PSO m.

Postkapiliarinė plautinė hipertenzija yra būdinga plautinei hipertenzijai, sukeltai kairiosios širdies ligų.

Prekapiliarinė hipertenzija yra būdinga visoms ultragarsas hipertenzijai plautinės hipertenzijos grupėms. Plautinė hipertenzija diagnozuojama remiantis būdingais plaučių radiologiniais požymiais, širdies ultragarsinio tyrimo duomenimis arba dešiniosios širdies kateterizavimo metu tiesiogiai pamatuotu spaudimu plaučių arterijoje.

Praktiškai širdies ir plaučių arterijų kateterizavimas dažniausiai atliekamas sergant idiopatine plautine hipertenzija ir pirmine širdies liga. Kitais atvejais spaudimas plaučių arterijoje išmatuojamas netiesioginiu būdu.

Tyrimo metodai. Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas.

Arterinė hipertenzija

Plautinei hipertenzijai būdinga išsiplėtę plautinis kamienas, plaučių šaknys ir dešiniosios širdies ertmės padidėjęs II širdies lankas kairiajame ultragarsas hipertenzijai. Daugiau kaip 16 mm padidėjęs dešiniosios nusileidžiančiosios plaučių arterijos skersmuo ir daugiau kaip 18 mm kairiosios plaučių arterijos skersmuo rodo esant plautinę hipertenziją.

Kompiuterinė plaučių tomografija. Kompiuterinė plaučių tomografija su angiografija labai svarbus kokosų aliejaus nauda širdies sveikatai plaučių kraujagyslėms jų pločiui, eigai ir ultragarsas hipertenzijai.

• Hipertenzija aritmija kaip gydyti
• Ultragarso tyrimai padeda išvengti pavojingos apšvitos

Matoma elektrokardiografinių dešiniojo skilvelio hipertrofijos požymių — širdies rotacija apie išilginę ašį pagal laikrodžio rodyklę, elektrinės širdies ašies nuokrypis į dešinę ir vertikali širdies pozicija, dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada ir kt.

Elektrokardiografija — mažai jautrus metodas plautinei hipertenzijai verifikuoti, todėl normali elektrokardiograma plautinės hipertenzijos diagnozės nepaneigia. Echokardioskopija yra neinvazinis metodas, kuriuo galima nustatyti plautinę hipertenziją ir įvertinti jos sunkumą. Svarbiausi echokardiografiniai plautinės hipertenzijos požymiai — išsiplėtusios dešiniosios širdies ertmės, tariamai padidėjęs slėgis plaučių arterijoje, kraujo srovės regurgitacija pro triburį vožtuvą, nenormalus tarpskilvelinės pertvaros judėjimas.

Kraujo dujų tyrimas. PPH būdinga hipoksemija.

Idiopatinė plautinė arterinė hipertenzija Apibrėžimas. Idiopatinė plautinė arterinė hipertenzija — tai patologinė smulkiųjų plaučių kraujagyslių neįskaitant kapiliarų būklė, kuriai būdinga proliferacija, remodeliacija, padidėjęs pasipriešinimas ir padidėjęs spaudimas plaučių arterijose. Sergamumas idiopatine plautine arterine hipertenzija IPAH yra 2—6 atvejai 1 mln.

Paprastai serga jauni 30—40 metų ultragarsas hipertenzijai, dažniausiai moterys. Patologiniai morfologiniai pokyčiai. Asmenų, sergančių IPAH, patologiniai morfologiniai pokyčiai yra įvairūs ir nebūdingi vien šiai ligai. Būna arteriopatija, kuri pasitaiko sergant ir kitos kilmės plautine hipertenzija.

Tai kraujagyslių vidinio dangalo proliferacija ir fibrozė, vidurinio dangalo hipertrofija, pleksiforminiai kraujagyslių pažeidimai, trombai kraujagyslių spindžiuose. Etiologija ir patogenezė.

Arterinė hipertenzija

Idiopatinės plautinės arterinės hipertenzijos etiologija nežinoma. Manoma, kad serga genetinį polinkį turintys asmenys. Svarbiausi patogenezės veiksniai yra in situ vykstantis uždegimas, trombozė, kolageno sintezė, sutrikusi vazokonstrikcinių tromboksanas A2, endotelinas 1, angiotenzinas II ir kt.

Endotelio ląstelės sintetina endoteliną, kuris normaliomis sąlygomis dalyvauja palaikant kraujagyslių tonusą, taip pat ląstelių diferencijacijoje ir proliferacijoje. Patologijos atveju endotelinas skatina kraujagyslių lygiųjų raumenų hipertrofiją, fibroblastų proliferaciją ir kolageno sintezę, didina kraujagyslių laidumą, aktyvina neutrofilus ir kitas uždegimines ląsteles.

Dėl šių procesų mažėja ir visiškai užanka kraujagyslių spindis, kai kuriose kraujagyslėse susidaro trombų, didėja plaučių kraujagyslių pasipriešinimas, vystosi plautinė hipertenzija. Vėliau sutrinka dešiniojo skilvelio ir visos širdies veikla.

Registracija internetu Arterinė hipertenzija, dar žinoma kaip aukštas kraujo spaudimas, yra dažna būklė, kai iš širdies tekantis kraujas dideliu slėgiu spaudžia arterijų sieneles, ilgainiui galinti sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies ligas. Kraujospūdį lemia tiek širdies pumpuojamas kraujo kiekis, tiek arterijų atsparumas kraujo tėkmei.

Ligos pradžioje plaučių arterijos, veikiamos kraujagysles plečiančių vaistų, plečiasi, vėliau nesiplečia. Plaučių kapiliarų pleištinis spaudimas net vėlyvoje ligos stadijoje nepadidėja. Klinikiniai simptomai. Dažniausiai vienintelis klinikinis ligos simptomas yra pamažu stiprėjantis dusulys. Ligos simptomų jau būna vidutiniškai 2,5 metų iki tol, kol liga diagnozuojama.

Arterinė hipertenzija – „tylioji žudikė“

Kiti ligos simptomai — nuovargis, krūtinės angina, sukelta dešiniojo skilvelio išemijos, periferinės edemos, sinkopė. Apžiūrint gali būti matoma odos ir gleivinės cianozė.

Everyday life Kai pacientui diagnozuojama plaučių arterinė hipertenzija, jis turi išmokti prisitaikyti prie naujos būklės. Reikėtų vengti intensyvaus fizinio aktyvumo, nes plaučiai nebegali organizmo aprūpinti reikiamu deguonies kiekiu. Pasunkėjęs kvėpavimas yra akivaizdus požymis, kad intensyvią veiklą reikia nutraukti. Vis dėlto labai svarbu, kad pacientas lengvai mankštintųsi ir reguliariai vaikščiotų, kad išlaikytų raumenų jėgą bei paskatintų kraujotaką. Paciento mityboje turi būti daug mikroelementų, skaidulų ir vitaminų.

Auskultuojant širdį, girdimas akcentuotas ar net skilęs antrasis tonas plautinio kamieno klausymo taške. Išsiplėtus dešiniajam skilveliui, atsiranda sąlyginis triburio vožtuvo nesandarumas. Krūtinkaulio srityje gali būti girdimas sistolinis ūžesys.

Idiopatinei plautinei arterinei hipertenzijai būdingi rentgeniniai, elektrokardiografiniai ir echokardioskopiniai plautinės hipertenzijos požymiai.