Slaugytojos vaidmuo slaugant hipertenzija sergantį pacientą
Tinklaraštis esamiems ir būsimiems slaugytojams
Komentarų: 1 Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Rokiškio ligoninė? Nepalikite silpno ligonio vieno. Paimkite už rankos, paglostykite.
Nėštumas; Hipernefromas. Dauguma minėtų ligų yra lėtinės ir joms būdingas progresavimas. Yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie širdies nepakankamumo atsiradimo ir augimo: Aritmijos, ypač prieširdžių virpėjimas, sukelia širdies veiklos sutrikimus dėl širdies susitraukimų dažnio padidėjimo arba rečiau - dėl sumažėjimo pavyzdžiui, visiškai skersine blokada. Plaučių embolija padidina dešiniojo skilvelio apkrovą ir kartu yra tachikardija, karščiavimas. Ūminės infekcinės ligos, įskaitant kvėpavimo takų virusines infekcijas, keičia medžiagų apykaitą ir padidina širdies hemodinaminę apkrovą.
Ateikite su vilties pilnu veidu, gerom akim. Kol dūšia kūne, tol viltis pas Dievą.
Susiję straipsniai
Monkutė Kalbėti apie ankstyvąją slaugos istoriją nėra paprasta, nes tikrosios slaugos istorijos nėra ir ji nėra aiški, be to slaugos istorija neatsiejama nuo bendrosios medicinos istorijos. Maždaug a. Lietuvoje gyveno sėslios gentys. Medicinos pagalbą teikė vaidilos ir vaidilutės. Gydė žolėmis, antpilais, tepalais, užkerėjimais, amuletais.
Visuomenės sveikata | ScienceGate
Mokėjo gydyti žaizdas, lūžius, išnirimus, trepanuodavo kaukoles. Šeimoje ligonių slaugymu pirmiausia rūpindavosi mama.
Prigimtinis mamos rūpinimasis vaiku gali būti traktuojamas kaip būsimosios slaugymo užuomazgos. Į pagalbą būdavo kviečiami žyniai, burtininkai, kurie gydė užkalbėjimais, amuletais, varydavo piktąsias dvasias.
- Visų įmanomų hipertenzijos diagnozių
- Jaunų žmonių iki 30 metų hipertenzija
- SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJŲ CENTRAS - PDF Nemokamas atsisiuntimas
- Naujiena hipertenzijai gydyti
Iki 16 a. Lietuvoje nebuvo išsimokslinusių gydytojų, ligoninių, sveikatos reikalus tvarkančių įstatymų. Špitolių gadynė 16 a. Jos buvo išlaikomos iš aukų ir pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto.
Špitoles steigė ir administravo vienuolynai ir dvasininkai. Pirmoji špitolė Lietuvoje buvo įkurta Vilniuje metais kituose šaltiniuose m.
Jos steigėjas medicinos daktaras Martynas Dušnickis iš Dušnikų.
Savo ir suaukotomis lėšomis Gedimino aikštėje pietinėje dalyje pastatė namą, kuriame įkūrė špitolę. Joje buvo 10 lovų, turėjo savo vaistinę, virtuvę, koplyčią ir patalpas aptarnaujančiam personalui. Prie špitolės užveistas sodas. Vėliau buvo atidaryta ir daugiau špitolių — Kaune m.
- Vaistas nuo hipertenzijos nutukimui
- Žuvis naudinga sergant hipertenzija
- Search: | LSMU DSpace/CRIS
- Kada diagnozuojama hipertenzija
Trejybės špitolė Vilniuje, m. Roko špitolė, kurios steigėjas buvo Jonas Jarolavičius.
Šioje špitolėje slaugytojos vaidmuo slaugant hipertenzija sergantį pacientą 40 lovų, o pats špitolės įsteigėjas kartu su 7 padėjėjais rinkdavo gatvėje vargšus ir ligonius bei patalpindavo į savo špitolę. Juos slaugė, gydė kaip mokėjo, laidojo pūvančius kūnus.
Jarolavičius ir jo 7 padėjėjai užsikrėtė maru ir mirė. Jokūbo špitolė, vėliau tapusi pirmąja ligonine Lietuvoje.
Špitolėmis naudodavosi tik beturčiai, pagyvenę, neįgalūs žmonės ir ligoniai. Deja, žmonės čia buvo laikomi gan prastomis sąlygomis. Špitolėse būdavo ankšta, nuolat grėsė gaisro pavojus, žmonės būdavo prastai maitinami, ligoniai su ašaromis skųsdavosi apie patiriamas skriaudas. Didelę špitolių pajamų dalį pasisavindavo dvasininkai.
Jei pirmųjų špitolių vadovais buvo medicinos daktarai, kaip Martynas Dušnickis, vėliau Valentinas iš Pilzeno, tai vėliau špitolėms vadovavo dvasininkai, be medicininio išsilavinimo ir be jokio supratimo apie gydymą bei mediciną.
Jie labiau mėgo taikyti įvairias religines apeigas, kurios tik paskatindavo dar labiau plisti pavojingom infekcijom. Akušerėmis galėdavo dirbti tik moterys, praėjusios klebono patikrinimą ir instruktažą apie religines apeigas. Tad dvasininkai špitoles labiau išnaudojo kaip priemonę kovai su ateizmu ir reformacija. Gydytojų parengimas, ligoninių tvarkymas, medicinos pagalbos teikimas pagerėjo, kai buvo įkurtas medicinos fakultetas Vilniaus universitete m.
