Sergantiems hipertenzija gali būti donoras

Ar imti kraujo iš donoro, kai šie dydžiai mažesni, kiekvienu atveju sprendžia transfuziologas, įvertinęs serumo geležies koncentraciją ir prisiimdamas atsakomybę už padarinius.

Informacija apie gyvą donorystę

Imunohematologinis tyrimas 2. Standartinis imunohematologinis donorų kraujo tyrimas apima eritrocitų tipo grupės nustatymą pagal ABO, rezus, Kell sistemų antigenus ir natūralius anti-A α ir anti-B β antikūnus bei imuninių eritrocitų antikūnų paiešką. Visiems perspektyviems donorams turi būti nustatytas ir leukocitų antigenų HLA tipas. Galutinis eritrocitų tipas nustatomas pagal ankstesnių tyrimų ir įrašų duomenis, atliekamo tyrimo ir patvirtinimo rezultatus.

Kraujo grupė pagal ABO sistemos antigenus privalomas tyrimas 2. Donorų eritrocitų tipas pagal ABO sistemos antigenus nustatomas kiekvieną kartą, duodant kraujo. Nustatant eritrocitų tipą, atliekamas dvigubas kryžminis tyrimas: nustatomi natūralūs anti-A α ir anti-B β antikūnai ir ABO sistemos antigenai bei jų variantai pogrupiai.

Tyrimas atliekamas griežtai pagal reagentų gamintojo instrukciją. Galutinis eritrocitų tipas nustatomas įvertinus tyrimo rezultatus sergantiems hipertenzija gali būti donoras standartizuotais eritrocitų ir antikūnų reagentais.

Apie kraujo produktų, turinčių eritrocitų su ABO sistemos antigenų variantais pogrupiaistolesnį naudojimą sprendžia gydytojas transfuziologas. Kraujo grupė pagal rezus sistemos antigenus privalomas tyrimas 2. Donorų eritrocitų tipas pagal rezus sistemos antigenus nustatomas kiekvieną kartą, duodant kraujo.

• DUK Ką reiškia terminas "blogos venos"?
• Kaip patekti į ligoninę su hipertenzija
• kraujas | vipcirkas.lt
• Imituoja hipertenziją
• Mokslininkai išsiaiškino, kaip geriau gydyti aukštą kraujo spaudimą, kad smegenys būtų pažeistos mažiau   Baltoji smegenų medžiaga yra sudaryta iš milijardų aksonų - ilgų neuronų ataugų, kurias dengia mielinas.
• Kiek vandens gerti per dieną sergant hipertenzija
• DUK | Nacionalinis kraujo centras

Nustatant eritrocitų tipą, atliekamos reakcijos su dviejų skirtingų rūšių ar serijų standartinių antikūnų reagentais kiekvienam rezus antigenui atskirai, t. Rezus sistemos antigenams nustatyti naudojami standartizuoti Anti-D, Anti-C, Anti-c, Anti-E ir Anti-e antikūnų reagentai žmogaus ar monokloniniai ar jų mišiniai, rezus kontrolės reagentas.

Galutinis Rh D teigiamas eritrocitų tipas nustatomas įvertinus tyrimo su skirtingų serijų standartizuotais antikūnų reagentais ir rezus kontrolės serumu rezultatus. Jei su standartiniais Anti-D antikūnų serumais gaunamas neigiamas rezultatas, tai Rh D tipas nustatomas įvertinus netiesioginio Kumbso mėginio rezultatus.

• Nuotraukų galerija Informacija apie gyvą donorystę Lietuvoje inksto transplantacijos atliekamos jau daugiau kaip 40 metų.
• Kraujagyslės hipertenzijos sustorėjimas
• Kraujo donorystės nauda sergantiems arterine hipertenzija / Naujienos
• Erškėtuogė gydo hipertenziją
• Kas negali būti kraujo donoru?
• Hipertenzijos gydymas nikotino rūgštimi
• Informacija apie gyvą donorystę - Lietuvos inkstų fondas

Išvadą galima daryti iš karto, toliau netyrinėjant. Apie kraujo produktų, turinčių eritrocitų su rezus sistemos antigenų variantais pogrupiaistolesnį panaudojimą sprendžia gydytojas transfuziologas.

Kraujo grupė pagal Kell ir kitų sistemų antigenus privalomas tyrimas 2. Donorų eritrocitų tipas pagal Kell sistemos antigenus nustatomas kiekvieną kartą, duodant kraujo.

Kraujo donorystės nauda sergantiems arterine hipertenzija

Apie kraujo produktų, turinčių eritrocitų su Kell antigenu, tolesnį panaudojimą sprendžia gydytojas transfuziologas. Paprastai tokie produktai perduodami perdirbti. Donorų eritrocitų tipas pagal kitų sistemų antigenus nustatomas pasirinktinai, tik tiriant transfuziologines komplikacijas ar radus donoro kraujyje eritrocitų antikūnų.

Tyrimas dėl eritrocitų antikūnų privalomas tyrimas 2.

Tyrimas dėl imuninių anti-A ir anti-B antikūnų atliekamas kiekvieną kartą, duodant kraujo. Tyrimui atlikti naudojami standartizuoti eritrocitų A1, A2, B ir O reagentai. Tyrimas dėl kitų transfuziologiniu požiūriu reikšmingų imuninių eritrocitų antikūnų kiekvienam donorui atliekamas kas 6 mėnesiai.

Imuninių antikūnų paieškai naudojamas standartizuotas dviejų ar trijų donorų O grupės eritrocitų reagentų derinys pagal ne mažiau kaip 26 transfuziniu požiūriu reikšmingus antigenus, donoro serumas ir polivalentinis Kumbso reagentas. Tyrimas atliekamas pagal netiesioginio Kumbso mėginio metodiką.

Radus donorų serume eritrocitų antikūnų, toliau antikūnų identifikavimo procedūra atliekama naudojant vienuolikos donorų O grupės eritrocitų reagentų derinio pagal ne mažiau sergantiems hipertenzija gali būti donoras 26 transfuziniu požiūriu reikšmingus antigenus standartinį panelį; nustatomas atitinkamas antigenas.

Mėginio su Kumbso reagentu metu negavus agliutinacijos, testas turi būti patvirtintas pridedant standartizuotus Kumbso reagento kontrolės eritrocitus. Galutinė išvada, kad eritrocitų antikūnų nėra, teikiama, kai negavus agliutinacijos su Kumbso reagentu agliutinacija įvyksta pridėjus standartizuotus Kumbso reagento kontrolės eritrocitus.

Apie kraujo produktų, turinčių eritrocitų antikūnų, tolesnį panaudojimą sprendžia gydytojas transfuziologas. Paprastai išduoti tokius produktus perpilti draudžiama, ir jie naudojami serumų gamybai. Nustatyti eritrocitų antikūnai registruojami donorų registre.

Leukocitų antigenų HLA nustatymas 2. Leukocitų antigenų nustatymas donorų kraujyje svarbus tuo, kad perspektyvūs kraujo donorai gali būti kaulų čiulpų, kamieninių ląstelių, trombocitų donorais.

HLA privaloma nustatyti bent vieną kartą kiekvienam perspektyviam donorui, sėkmingai davusiam kraujo daugiau kaip tris kartus. Tyrimo mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Tyrimo rezultatai saugomi donorų registre. Atranka pagal infekcinių sukėlėjų žymenis 2.

Be to, pacientas negali būti donoras, kurio amputuota arba persodinta vidaus organas. Kai kuriems žmonėms neleidžiama paaukoti tam tikrą laiką: po alkoholio - 2 dienos; po analgetikų, salicilatų - 3 dienos; moterys po menstruacinio kraujavimo gali duoti kraują po 5 dienų; po chirurginio gydymo, inaktyvuotos vakcinos skyrimas - 10 dienų; po vakcinacijos nuo pasiutligės, gydymas antibiotikais - 2 savaitės; po gyvos vakcinos įvedimo, autonominės disfunkcijos, ūminių kvėpavimo takų infekcijų, SARS, tonzilito, po ūminių uždegimo atakų, baltymų frakcijų santykio pažeidimo - 1 mėn. Kraujo donorystės taisyklės Asmuo, tapęs donoriumi, turėtų žinoti, kaip paruošti, ką negalima valgyti prieš dovanojant kraują. Yra tam tikrų kraujo donorystės reikalavimų, kurių reikia laikytis: Alkoholis, įskaitant gėrimus ir mažą alkoholio kiekį, neturėtų būti vartojamas mažiausiai 48 valandas iki kraujo tiekimo. Dieta prieš kraujo donorystę turėtų apimti riebalų, keptų, aštrių, gonerinių pieno produktų, kiaušinių, riešutų, datų, sviesto ir augalinio aliejaus, mėsos, šokolado atmetimą.

Donorų atranka pagal laboratoriniu būdu randamus infekcinių sukėlėjų žymenis remiasi įtarimo, o ne sukėlėjo nustatymo principu. Kraują ir jo produktus, įtartinus dėl infekcinių ligų sukėlėjų, draudžiama duoti į gydymo ar tolesnio perdirbimo įstaigas. Jie gali būti sulaikomi, tiriami arba nukenksminus sunaikinti.

Donoras, kuriam laboratoriškai įtariamas infekcinio susirgimo sukėlėjas, kraujo donorystės įstaigos atsakingo gydytojo informuojamas, asmeniškai jam duodamas siuntimas infekcinių ligų specialisto konsultacijai. Apie jo galimybes ateityje būti donoru sprendžia gydytojas transfuziologas, remdamasis infekcinių ligų specialisto rekomendacijomis. Siuntimo davimo ir sukėlėjo patvirtinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Privalomas donorų kraujo tyrimas. Tirti donorų kraują dėl ŽIV gali tik tos laboratorijos, kurios turi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą.

Visos jos privalo dalyvauti išorinės kokybės kontrolės priežiūros programoje, kurią organizuoja atsakingoji AIDS reference laboratorija. Antigenų epitopų sąrašą ir tyrimo metodiką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Dėl HBV 2. Tirti donorų kraują dėl HBV gali tik tos laboratorijos, kurios turi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą. Visos jos privalo dalyvauti išorinės kokybės kontrolės priežiūros programoje, kurią organizuoja atsakingoji reference laboratorija.

Tyrimo reagentų jautrumo bei specifiškumo sąlygas ir tyrimo metodiką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Dėl HCV 2.

Kraujo donorystė

Tirti donorų kraują dėl HCV gali tik tos laboratorijos, kurios turi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą. Laboratorinė donorų atranka dėl HCV paremta antikūnų atitinkamam Hepatito Hipertenzija kaip diabeto simptomas viruso antigeno epitopui radimu.

Dėl Treponema pallidum TP 2. Tyrimą gali atlikti tik akredituota ir turinti sertifikatą laboratorija.

ALT tyrimas 2. Laboratorinė donorų atranka remiasi ALT koncentracija.

Maksimalią leistiną ribą ir jos koregavimą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Rizikingi darbai ar užsiėmimai Rizikingi darbai ir užsiėmimai turi būti atidėti ne mažiau kaip dvylikai valandų nuo kraujo davimo.

Tai lėktuvų pilotavimas, autobusų ir troleibusų vairavimas, keliamųjų krautuvų ir kranų valdymas, laipiojimas kopėčiomis ir pastoliais, sklandymas, darbai, atliekami dideliame aukštyje, vandenyje ar požemiuose, kituose padidintos rizikos objektuose.

Įgytas imunodeficito sindromas AIDS 3. Visiems kraujo ir sudėtinių dalių donorams būtina aiškiai ir suprantama kalba pateikti naujausią informaciją apie žmogaus imunodeficito viruso ŽIV perdavimo būdus ir AIDS. Tik suprasdamas nesaugaus sekso ar rizikingo gyvenimo būdo padarinius ir su tuo susijusią atsakomybę, asmuo galės sąmoningai susilaikyti nuo kraujo davimo.

Draudžiama išduoti į gydymo ar perdirbimo įstaigas kraują ir kraujo produktus, laboratoriškai įtartinus dėl ŽIV.

Konselingo procedūros metu pakartotinai radus reaktyvių ŽIV žymenų, asmuo supažindinamas su tyrimo rezultatais ir įspėjamas ateityje nebūti donoru. Draudžiama būti donorais: 3. Dvylika mėnesių draudžiama būti donorais: 3. Alergija Būsimieji donorai, alergiški žiedadulkėms, negali būti donorais augalų žydėjimo laikotarpiu.

Atidedamas donorų, turinčių egzemos požymių venos punkcijos vietoje, kraujo davimas. Donorai, kenčiantys dėl astmos ir reguliariai naudojantys inhaliatorius, kraujo duoti negali. Autoimuniniai susirgimai Asmuo, sergantis autoimuninėmis ligomis, kraujo ir jo sudėtinių dalių duoti sergantiems hipertenzija gali būti donoras. Beta-talasemija Heterozigotiniai beta-talasemijos požymių nešiotojai gali duoti kraujo, jei jaučiasi sveiki ir jų kraujo hemoglobino dydžiai ne mažesni už minimalius.

Bronchitas Kraujo duoti negali asmenys, sergantys sunkiu lėtiniu bronchitu.