Savipagalbos hipertenzija. Miokarditas

Ligoninėje veikia ir Valgymo sutrikimų, Krizių intervencijos tarnybos, Psichoterapijos dienos stacionaras.

Hipertenzija sergančiųjų asociacija toliau — Asociacija yra Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Asociacija yra savanoriška, savarankiška visuomeninė organizacija, kurios tikslas koordinuoti Asociacijos narių veiklą, atstovauti Asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Savo veikloje Asociacija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Asociacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei savo įstatais toliau — Įstatai. Asociacijos teisinė forma yra asociacija. Asociacija turi ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, bent vieną sąskaitą kredito įstaigoje ir savo antspaudą.

Ši savipagalbos hipertenzija įsikūrusi itin vaizdingoje sostinės vietoje, apie ją sklando daugybė legendų ir stigmų. Jei žmogus Sovietų Sąjungoje čia atsidurdavo, jis buvo laikomas psichikos invalidu — valstybė juo rūpindavosi, bet nieko neišleisdavo.

Šiandien ligoninės teritorijos nejuosia aukšta tvora, kuri buvo skirta tam, kad neišsilakstytų ligoniai, langus su grotomis pakeitė nedūžtantys stiklai su užraktais. Ligoninės vadovybė siekia, kad atvykstantys pacientai čia jaustųsi ne kaip ligoninėje, o namuose.

Vaikštant po teritoriją į akis krinta nemažai ten besigydančių jaunų žmonių.

Netgi sunkiomis ligomis, tokiomis savipagalbos hipertenzija šizofrenija, šizoefektai, bipoliniai sutrikimai, žmonės suserga tarp 20 ir 35 metų. Taip pat yra ir su depresijomis — jos dažniausiai puola jauno amžiaus žmones, nes tuo metu jie yra aktyviausi, daugiausia siekiantys, kartu jie patiria daug stresų ir kitų problemų.

Visos problemos dėl darbo, skyrybų, vaikų yra jaunystėje.

Aukštas kraujo spaudimas

Ligoninės teritorija yra išties nemaža, čia daug pastatų. Vieni savipagalbos hipertenzija atnaujinti, kiti dar laukia savo eilės. O atvykstančių čia gydytis daugėja ar mažėja? Iš visų turimų ligoninės pastatų jau esame penkis visiškai savipagalbos hipertenzija, dar du korpusai liko neatnaujinti.

Jų atnaujinti mes ir negalime, nes tai — kultūrinis paveldas. Vieni pastatai statyti sovietmečiu, o šie projektuoti garsaus architekto.

Gražūs, bet, deja, statyti kaip užmiesčio vilos — tuo metu čia buvo užmiestis. Deja, šie pastatai mūsų ligoninės reikmėms nepritaikyti.

Mūsų ligoninė labai netradicinė. Mes labai orientuoti į ambulatorinę pagalbą, ne stacionarinę, ir tų stacionarių lovų po truputį mažiname. Šiuo metu, kaip atskira ligoninė, esame patys mažiausi pagal stacionarių lovų skaičių — jų turime tikbet dar turime vietų dienos stacionare. Taip pat turime konsultacinę polikliniką, psichosocialinės reabilitacijos skyrių.

Mūsų geografinė padėtis yra patogi — susisiekimas geras, patraukli vieta, todėl pacientai iš miestų čia ateina.

Iš dalies, dabartinė padėtis atspindi ir šiuolaikinę koncepciją, kad to stacionaro liktų kuo mažiau ir kad žmonės gautų ar galima valgyti aitriąją papriką su hipertenzija pagalbą. Be to, norime, kad ateityje pagalba būtų perkelta į bendruomenes — kad būtų galima gydytojams ateiti pas pacientus į namus, gyvenamąją vietą.

Ta kryptimi eina visas pasaulis. Tačiau Lietuvoje susiduriame su teisiniais dalykais.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą paslaugas galime teikti tik toje teritorijoje, kurioje išduota licencija. Su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga jau esame aptarę šį klausimą. Beveik visame pasaulyje yra ambulatorinė ir bendruomeninė pagalba, ligoninės skyriai yra nedideli.

Italija dar prieš kelis dešimtmečius uždarė visas psichiatrijos ligonines, tačiau tai nepasiteisino, nes dabar italai pagalbos ieško Šveicarijoje, Austrijoje.

Mano požiūriu, stacionaro turi kasmet mažėti, bet integracija turi vykti palaipsniui. Neblogą sveikatos priežiūrą turi skandinavai, pagal psichikos ligų sergamumą jie yra artimesni mums. O inovacijų psichikos sveikatai lyderiai yra olandai. Galiu pasakyti, kad visos prognozės tokios, kad psichikos ligų tik savipagalbos hipertenzija. Tai nereiškia, kad daugės psichiatrinių ligoninių, nes viskas einama kitų pagalbos formų link. Taigi pagalbos reikės daugiau, tik tiek, kad ji bus labiau decentralizuota ir arčiau žmonių.

Kuris skyrius yra labiausiai užimtas? Turime apie 90 proc. Ką tai reiškia? Tai yra maksimalus įmanomas užimtumas, nes mes nesame planinė ligoninė, turime turėti ir lovų rezervą. Laikoma, kad geras užimtumas yra 80 proc. Stengiamės, kad nebūtų eilių, bet kartais savipagalbos hipertenzija kitą dieną pacientams reikia palaukti.

Labiausiai užimtas Krizių intervencijos skyrius — ten yra tik 10 vietų, bet guldomi žmonės po visokių sunkių išgyvenimų, gyvenimo krizių, bandymų nusižudyti, bankrotų ir panašių dalykų.

Retosios ligos

Bankrotas — viso gyvenimo sugriuvimas, tai yra labai rimta. Labai daug atsigulančių po įvairių šeimos dramų — artimųjų netekčių, skyrybų. Gal kada savipagalbos hipertenzija būna lengvesnių skyrybų, bet nedaug. Be to, mūsų kultūroje nepriimtina apie tai kalbėti. Būna, žmonės sako: pagaliau išsiskyriau, kaip palengvėjo; dabar esu laisvas žmogus, o anksčiau reikėjo kentėti artimojo knarkimą, plauti nešvarias kojines.

Būna, vienu metu patenka 4—5 išsiskyrę žmonės. Tuomet susidaro tam tikros savipagalbos grupės, jie tarpusavyje išsikalba ir palaiko vieni kitus. Dažnai po išsirašymo žmonės vis dar palaiko ryšius, o jei atsiranda koks išsiskyręs vyras, žiūrėk, savipagalbos hipertenzija globėjų atsiranda.

Akivaizdu, kad darbas čia — ne kiekvienam. Kaip personalas viską pakelia? Be abejo. Apskritai, medicinai reikia pašaukimo, psichiatrijai — ypač.

Ligoninėje veikia ir Valgymo sutrikimų, Krizių intervencijos tarnybos, Psichoterapijos dienos stacionaras. Ši ligoninė įsikūrusi itin vaizdingoje sostinės vietoje, apie ją sklando daugybė legendų ir stigmų. Jei žmogus Sovietų Sąjungoje čia atsidurdavo, jis buvo laikomas psichikos invalidu — valstybė juo rūpindavosi, bet nieko neišleisdavo. Šiandien ligoninės teritorijos nejuosia aukšta tvora, kuri buvo skirta tam, kad neišsilakstytų ligoniai, langus su grotomis pakeitė nedūžtantys stiklai su užraktais. Ligoninės vadovybė siekia, kad atvykstantys pacientai čia jaustųsi ne kaip ligoninėje, o namuose.

Dabar ši specialybė tapo populiari ir yra vieni didžiausių konkursų į psichiatriją. Medicinoje yra ir dalis meno, nes kiekvienas pacientas — labai individualus. Tikrai norėtųsi objektyvių tyrimų, paimti kraują ar genetinę medžiagą ir gydymą pritaikyti pagal tai, savipagalbos hipertenzija, kol kas psichiatrijos mokslas tikrai nėra tiek pažengęs, ypač diagnostikoje. Pagrindiniai įrankiai lieka pokalbiai, žmogaus stebėjimas.

Gydyme vaistai užima svarbią vietą, bet psichoterapija, pokalbis užima vis svarbesnę vietą. Atsiradus vaistams, visi puolė sakyti, kad jie mus išgelbės, bet praėjus daugybei metų, įsitikinome, kad vaistai negali visko išspręsti. Taigi pokalbis ir psichoterapija tampa vis svarbesni, todėl gydytojas psichiatras yra visada daugiau menininkas nei amatininkas.

Ypač sunkus žemesnio personalo darbas. Uždaro tipo skyriuje žmonės dirba sunkiomis ir pavojingomis sąlygomis. Visuomenė dažniausiai žino ir sureaguoja į fizinio smurto atvejus, bet reikia suprasti, kad psichologinis smurtas yra nuolatinis ir kartais tas smurtas yra ne dėl to, kad žmogus norėtų taip smurtauti ar užgauti personalą — jis tiesiog yra tokios būsenos, kai taškosi neigiamomis emocijomis, žodžiais.

Ne specialiai to siekdamas, bet jo viduje kyla agresija, blogos emocijos. Personalui tikrai nelengva, visada lenkiu prieš juos galvą. Ne veltui užsienyje psichiatrai yra viena paklausiausių specialybių.

Čia ne visi ir išdirba. Yra tokių, kuriuos viskas tenkina, net ir atlyginimas, bet ateina ir sako: išeinu, nebegaliu. Nuo kokių susirgimų kenčia mūsų visuomenė, kokios ligos dažniausios? Grubiai savipagalbos hipertenzija, yra dvi psichikos ligų grupės. Viena jų — endogeninės ligos, nulemtos žmoguje. Pavyzdžiui, ta pati šizofrenija — išorės sąlygos gali daryti įtaką, ar liga prasidės anksčiau ar vėliau, lengvesnė ar sunkesnė bus eiga, bet jei žmogus turi polinkį sirgti, jis vis tiek anksčiau ar vėliau šia liga susirgs.

Visame pasaulyje sunkiomis psichikos ligomis serga apie 1 proc. Šis skaičius praktiškai neauga.

5 etapų programa galvos skausmui įveikti

Kita grupė ligų yra nulemtos gyvenamosios aplinkos. Kitaip tariant, jei žmogus gyventų kitoje aplinkoje, jis ta liga nesusirgtų. Čia pirmoje vietoje atsiduria depresija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ši liga dabar yra ketvirtoje vietoje.

Psichiatras: ši karta turės labai didelių problemų

Prognozuojama, kad aisiais ji gali atsiduri antroje vietoje po širdies savipagalbos hipertenzija kraujagyslių ligų. Ši liga būdinga visam pasauliui, bet Lietuvai — ypač, nes mes esame šiaurės šalis, taip pat — posovietinė. Socialinio lūžio šalys keitėsi gan drastiškai, tie pokyčiai tebevyksta. Ypač drastiški pokyčiai palietė vyresnę kartą — perėjimas nuo sovietinės apsaugotos sistemos, kai kiekvienas turėjo darbą ir valstybė viskuo rūpinosi.

Gal politiškai kolūkių sugriovimas buvo gražu, bet kartu buvo sugriautas absoliučiai visas gyvenimo būdas, kultūra ir pan. Ta pirma banga jau praėjo, bet, pavyzdžiui, kalbant apie mano kartą, nors mokyklą baigiau su nepriklausomybe, tai vis dar jaučiama.

Netgi mūsų jaunimas skiriasi nuo vakariečių saugumo prasme — galimybės kaip ir visos yra, bet saugumo, užtikrintumo, garantijų prasme dar nepasiekėme to lygio. Dar jaučiamos socialinio lūžio pasekmės.

Tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims, tai šiuo metu išgyvena ir Ukraina. Lietuva yra savipagalbos hipertenzija ypač savipagalbos hipertenzija psichikos rodikliais, nes susideda du dalykai — šiaurės šalių genetika ir socialiniai dalykai. Atsiranda ir naujų dalykų. Ši karta, kuri dabar auga, turės didelių problemų. Jei anksčiau žmogus eidavo ar važiuodavo iš taško A į tašką B ir matydavo gamtą, kažką galvodavo, tuo metu smegenys kažkiek pailsėdavo.

Dabartinio jaunimo smegenys neturi jokio poilsio visą dieną, nebent kai žmogus užmiega. Bet jei dar naršo telefone prieš pat miegą, net ir užmigus informacija savipagalbos hipertenzija apdorojama.

Taip puikiai prasidėjo: gerai išsimiegota, skaniai papusryčiauta. Ir štai reikia gulėti aptemdytame kambaryje su viltimi, kad skausmas greit atlėgs. Daugybė žmonių patiria pasikartojančius galvos skausmo priepuolius. Tris kartus dažniau jie ištinka moteris.

Tai yra šiuolaikinio jaunimo tragedija, kuri turės rimtų pasekmių psichikos sveikatai. Ta informacija, kurią jie gauna, nėra sudėtinga, tačiau smegenims nėra jokio poilsio. Kokie susirgimai gresia šiuolaikiniam jaunimui? Bijau būti pranašu. Bet čia susideda keli dalykai — pats mąstymas tampa paviršinis, nebegebama susikoncentruoti.

Smegenų perdirginimas gali iššaukti dėmesio sutrikimus, kitus dalykus. Mūsų kultūroje prieš 20 metų niekas nekalbėjo apie perdegimo sindromą, nebuvo tokios kategorijos.

• Hipertenzijos gydymo lentelė
• Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Gali atsirasti nauja diagnostinė kategorija su savitais simptomais. Tai jau pastebima ir dabar. Kodėl per savipagalbos hipertenzija ar besimokant žmogui sunku susikoncentruoti į veiklą, kuri reikalauja dėmesio ilgesnį laiką? Be to, daugėja įtampos ir informacijos, krūviai didesni. Dar viena ligų grupė, apie kurią daug kalbama — amžiaus nulemtos ligos.

Labai smarkiai auga senų žmonių skaičius, automatiškai neišvengiamai didėja įvairių senatvinių demencijų, psichozių skaičius. Vaikštant po ligoninės teritoriją galima matyti daug jaunų žmonių.

Taigi ir dabar turite nemažai jaunų pacientų? Psichikos ligos, išskyrus demencijas, yra būdingos jauniems žmonėms. Netgi sunkiomis ligomis, tokiomis kaip šizofrenija, šizoefektais, bipoliniais sutrikimais žmonės suserga tarp 20—35 metų. Vyresniame amžiuje problemų vis mažėja.

Visos tos problemos ir stresas apkrauna centrinę nervų sistemą, kol galiausiai arba su tuo susidoroji, arba susirgimas pasireiškia kokiu nors simptomu. Arba per kažkokią ligą.

Aukštas kraujospūdis

Tai gali būti depresija ar psichosomatinis sindromas. Kartais psichosomatinės ligos apie save praneša per kūno skausmus — opas, refliuksą, bronchinę astmą, širdies ir kraujagyslių ligas.

Pavyzdžiui, paimkime kraujo spaudimą. Tai yra širdies ir kraujagyslių liga ir turbūt viena labiausiai paplitusių, bent jau pagal vaistų išrašymą. Taigi 90 proc. Aš galiu pakankamai drąsiai sakyti, kad tai — ne kas kita, o psichikos ir streso sukelta liga. Taip, ją reikia gydyti kardiologiniais vaistais, bet priežastys yra ne kur kitur.