Ortostatinė hipertenzija. Ortostatinė hipotenzija: ką vertėtų prisiminti

ortostatinė hipertenzija

Atsistojus, veikiant gravitacijos jėgoms, kraujo susitvenkia kojų ir dubens venose. Mažiau kraujo grįžta iš venų į širdį ir sumažėja minutinis širdies tūris, dėl to mažėja kraujospūdis. Sumažėjus kraujospūdžiui, baroreceptoriai, esantys aortos lanke ir glomus caroticus, aktyvina autonominius refleksus, kurie greitai normalizuoja kraujospūdį, sukeldami laikiną tachikardiją.

Šią refleksinę reakciją užtikrina simpatinė nervų sistema, skatindama išsiskirti katecholaminus, dažnindama širdies susitraukimus, didindama kraujagyslių tonusą, miokardo inotropiją, širdies išmetimo tūrį. Kadangi slopinamas n.

Ilgiau išliekant vertikaliai kūno padėčiai, didėja antidiurezinio hormono sekrecija ir aktyvinama renino, angiotenzino ir aldosterono sistema, dėl to organizme susilaiko natrio bei vandens ir padidėja cirkuliuojančio kraujo tūris. Jei yra pažeista aferentinė, centrinė ar eferentinė šio autonominio reflekso lanko dalis, sutrikę miokardo kontrakcija ir kraujagyslių tonuso reguliavimas, sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris hipovolemija arba neadekvatus hormoninis atsakas į pasikeitusią kūno padėtį, homeostazės mechanizmai nepajėgia palaikyti mažėjančio kraujospūdžio.

OH simptomatiką sukelia su ja susijusi smegenų hipoperfuzija. Ortostatinė hipertenzija simptominės OH ortostatinė hipertenzija yra hipovolemija. Ūminė ar poūmė hipovolemija dėl kraujavimo, stipraus vėmimo, viduriavimo ar prakaitavimo, taip pat dėl hiperosmosinės diurezės, sergant dekompensuotu cukriniu diabetu, gali sukelti ortostatinės hipotenzijos reiškinius net ir nesutrikus autonominiams refleksams.

Neretai hipovolemiją provokuoja vartojamos didelės diuretikų dozės. Santykinė hipovolemija gali atsirasti ortostatinė hipertenzija vazodilatacinio antiangininių nitratų, kalcio kanalų blokatorių ar angiotenziną konvertuojančio fermento AKF inhibitorių poveikio. Hipovolemijos ir OH, susijusios su sumažėjusiu vazomotoriniu tonusu, priežastis gali būti ir ilgalaikis gulėjimas lovoje.

Neurologinės ligos, pažeidžiančios autonominę nervų sistemą, sutrikdo autonominio kraujospūdžio reguliavimo reflekso funkciją ir adrenerginį atsaką į žmogaus atsistojimą.

Šiuo mechanizmu paaiškinama ortostatinė hipotenzija sergant diabetine autonomine neuropatija, amiloidoze, porfirija, siringomielija, trauminiu skersiniu mielitu, B12 vitamino deficito anemija, alkoholine polineuropatija, esant Guillain-Barre sindromui, Riley-Day sindromui šeiminei disautonomijai. Nutrūkusiu simpatinio reflekso lanku aiškinama OH ir sergant pirminėmis neurologinėmis ligomis, sukeliančiomis kraujospūdžio reguliacijos nepakankamumą.

Ūminės disautonomijos priežastis nėra visiškai aiški. Kartais šis sindromas laikomas Guillain- Barre sindromo variantu. Manoma, kad, sergant ūmine disautonomija, pažeidžiamos presinapsinės autonominių ganglijų terminalės. Neaišku, kokį vaidmenį šiame patologiniame procese vaidina infekciniai ir imuniniai veiksniai, tačiau centrinės nervų sistemos pažeidimų, sergant šia liga, nebūna.

liaudies vaistų nuo hipertenzijos ligos

Grynojo autonominio nepakankamumo etiologiniai veiksniai neaiškūs. Sergant pirminėmis lėtinio autonominio nepakankamumo ligomis, dažniausiai nustatoma nugaros smegenų intermediolateralinės kolonos smulkiųjų simpatinių neuronų degeneracija. Kai yra grynasis autonominis nepakankamumas, be šių pokyčių, ortostatinė hipertenzija ir paravertebralinių simpatinių ganglijų neuronų degeneracija.

Mūsų draugai

Sergant multisistemine atrofija, patologiniai nervų sistemos pokyčiai neapsiriboja intermediolateralinės kolonos sutrikimais, šiai ligai būdingi plačiai išplitę degeneraciniai galvos smegenų pokyčiai. Klinikinė ligos simptomatika priklauso nuo pažeistų smegenų sričių. Nustatoma pamato mazgų, tilto, smegenėlių, substantia nigra, locus ceruleus, Edinger- Westphal branduolio, pagumburio, gumburo, vestibulinių branduolių neuronų degeneracija. Smegenų hipoperfuzija pasireiškia silpnumu, nuovargio jausmu, mieguistumu, žiovavimu, nesisteminiu galvos svaigimu, pykinimu, išblyškimu, tamsumu akyse ir neaiškiu matymu, pablogėjusia klausa, sumažėjusiu sąmonės lygiu bei kitais simptomais, atsirandančiais atsistojus.

Kai kurie ligoniai skundžiasi vertikalioje padėtyje pasireiškiančiais nemaloniais jutimais galvoje ir kakle, tvinkčiojimu galvoje, negalėjimu sutelkti dėmesį.

Nuorodos kopijavimas

Kai yra stipri smegenų hipoperfuzija, galima apalpimas sinkopė. Grynasis autonominis nepakankamumas yra sindromas, sudarytas iš ortostatinės hipotenzijos, sutrikusios vyzdžių inervacijos, seksualinės disfunkcijos, prakaitavimo ir šlapimo nelaikymo. Somatinių neurologinių sutrikimų, sergant šia liga, nebūna. Ši liga prasideda vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms. Jai būdinga paciento poganglinių neuronų degeneracija ir maža noradrenalino koncentracija plazmoje gulint.

Ir grynajam autonominiam nepakankamumui, ir ūminei bei poūmei disautonomijai būdingi kardiovaskuliniai reiškiniai — ortostatinė hipotenzija su nepakankamu kompensaciniu širdies susitraukimų padažnėjimu atsistojus.

  1. Ortostatinė hipotenzija: ką vertėtų prisiminti | vipcirkas.lt
  2. Hipertenzija ir nevalgymas
  3. B blokatoriai vaistams nuo hipertenzijos
  4. Ortostatinė hipotenzija: ką vertėtų prisiminti | e-medicina
  5. Ortostatinė hipotenzija: priežastys, simptomai ir gydymas - Hipertenzija
  6. Kardiologija Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais Arterinis kraujo spaudimas per parą svyruoja — naktį nukrenta, dieną pakyla.

Kartais būna gastroparezė, pasireiškianti pykinimu ir vidurių užkietėjimu. Pilvas gali būti išsipūtęs, palpacija gali sukelti diskomfortą. Neretai susilaiko šlapimas. Prakaitavimo sutrikimai pasireiškia karščio ar fizinio krūvio netoleravimu. Ligonio oda gali būti karšta ir  ar sausa. Retkarčiais sutrinka autonominė akių inervacija. Vyrams dažni erekcijos ar ejakuliacijos sutrikimai. Jei ortostatinę hipotenziją lydi parkinsonizmas, smegenėlių disfunkcija ar piramidinė simptomatika, ligonis greičiausiai serga multisistemine atrofija.

Sergančio multisistemine atrofija ligonio noradrenalino koncentracija plazmoje gulint yra normali arba padidėjusi. Ūminės pradžios disautonomija gali prasidėti ortostatine hipotenzija ar OH kartu su nestipriais sensoriniais ar motoriniais sutrikimais.

Galite nusipirkti aukščiau išvardytų žolelių džiovintos formos, virti pagal instrukcijas ir gerti vietoj arbatos. Tuo pačiu metu būtina atkreipti dėmesį į galimas kontraindikacijas, nes kai kurie vaistažolių preparatai negali būti naudojami širdies ir virškinimo sistemos ligoms. Paimkite nuoviras ir užpilas turėtų būti konsultuojamasi su gydytoju ir griežtai laikantis jo rekomendacijų. Galimos pasekmės Pagrindinės ortostatinės hipotenzijos komplikacijos yra sinkopė.

Kartais liga būna panaši į Guillain-Barre sindromą, kai vyrauja autonominė disfunkcija. Antrinis autonominės nervų sistemos nepakankamumas dėl sisteminės ligos, pažeidžiančios periferinę nervų sistemą, yra daug dažnesnė ortostatinės hipotenzijos priežastis negu pirminis neurogeninis autonominis nepakankamumas.

Dažniausios periferinės nervų sistemos ligos, sukeliančios ortostatinę hipotenziją, yra diabetinė neuropatija, Guillain-Barre sindromas ir alkoholinė polineuropatija. Autonominė neuropatija kartais gali būti pirmasis periferinės nervų sistemos pažeidimo požymis sergant cukriniu diabetu. Tačiau dažniausiai autonominė neuropatija lydi tipinę distalinę simetrinę polineuropatiją. Ligoniams, sergantiems autonomine disfunkcija, su ortostatine hipotenzija neretai kartu būna gulimos padėties hipertenzija.

Ortostatinė hipotenzija: priežastys, simptomai ir gydymas

Jei ligai, sukeliančiai OH, būdinga sutrikusi arteriolių hipertenzija ir urolitiazė inervacija, dažniausiai esti ir padidėjęs denervacinis arteriolių jautrumas.

Dėl šio padidėjusio adrenerginės kilmės jautrumo gerokai padidėja arterinis kraujospūdis, kaip reakcija net į mažas simpatomimetinių veiksnių ar endogeninių katecholaminų dozes. Tokio ligonio arterinis kraujospūdis per labai nedidelį laikotarpį stipriai kinta — nuo didelės hipotenzijos iki didelės hipertenzijos.

Piktnaudžiaujantiems alkoholiu asmenims taip pat neretai pasireiškia ortostatinė hipotenzija, bet tik jau esant sunkios polineuropatijos reiškinių. Ortostatinė hipotenzija dažniausiai diagnozuojama, ortostatinė hipertenzija nustatoma simptomų, leidžiančių įtarti šią būklę, ir kai vertikalioje kūno padėtyje labai sumažėja arterinis kraujospūdis, sunormalėjantis atsigulus.

kurie ištvėrė hipertenziją

OH priežastis mėginama nustatyti remiantis ligos anamneze, OH atsiradimo aplinkybėmis ir su ja susijusiais kitais neurologiniais simptomais bei somatinėmis ligomis. Ortostatinė hipotenzija diagnozuojama, jei atsistojus iš gulimos padėties ir pastovėjus 3 min. Jei, mažėjant kraujospūdžiui, širdies susitraukimai nepadažnėja, labiau tikėtina, kad OH priežastis yra neurologinė liga.

Ortostatinė hipotenzija skiriasi nuo posturalinės tachikardijos sindromo POTSkuriam būdinga daugiau kaip 30 kartų per minutę padažnėjęs pulsas, tačiau normaliai kintantis kraujospūdis atliekant ortostatinį mėginį.

Diagnozavus ortostatinę hipotenziją, tolesni tyrimai atliekami siekiant išsiaiškinti kraujospūdžio reguliacijos sutrikimo priežastį. Tačiau pažymėtina, kad kraujospūdžio mažėjimas, atitinkantis ortostatinės hipotenzijos kriterijus, vyresniems kaip 70 metų žmonėms gali būti ir be sunkesnės patologijos.

Neurologinis ištyrimas būtinas norint ortostatinė hipertenzija galimas neurogenines ortostatinės hipotenzijos priežastis.

Priežastys

Ypač atkreiptinas dėmesys į parkinsonizmo požymius — bradikineziją, ekstrapiramidinį rigidiškumą, tremorą, kurie gali rodyti, kad ligonis serga multisistemine atrofija ar Parkinsono liga. Žvilgsnio paralyžius gali būti susijęs su progresuojančiu supranukleariniu paralyžiumi. Norint nustatyti polineuropatijas, būtina įvertinti jutimus ir ortostatinė hipertenzija. Jei neurologinio ištyrimo rezultatai nevienareikšmiai ar abejotini, neurologinį ištyrimą po tam tikro laiko reikia kartoti, be to, taikytinos instrumentinio bei laboratorinio ištyrimo priemonės, galinčios patikslinti diagnozę.

Nesudėtingos, bet vertingos priemonės, padedančios įvertinti autonominės nervų sistemos pažeidimo laipsnį, apimtį bei dinamiką laiko atžvilgiu, yra specialūs autonominių funkcijų testai. Be to, šie testai suteikia kiekybinio pobūdžio informacijos apie autonomines funkcijas. Du dažniausiai naudojami autonominių funkcijų tyrimo testai, sergant ortostatine hipotenzija, yra Valsalvos mėginys ir širdies susitraukimų dažnio kitimo, giliai kvėpuojant, įvertinimas sinusinė aritmija.

Ortostatinė hipertenzija testų rezultatus būtina vertinti atsižvelgiant į tiriamojo amžių. Pakėlimo testas tilt table test paprastai atliekamas ligoniui, kuris skundžiasi alpimais sinkopėmistaip pat jei sinkopinės būklės lydi ortostatinę hipotenziją.

Jei ligoniui yra ortostatinė hipotenzija be alpimų, pakėlimo testas dažniausiai neatliekamas. Tačiau jei ligonis dėl ryškios ortostatinės hipotenzijos simptomatikos negali atsistoti, galima atlikti pakėlimo 45° kampu testą. Valsalvos mėginys padeda įvertinti barorecepcinio reflekso funkcinį visavertiškumą. Tiriamas asmuo forsuotai iškvepia ir 15 sekundžių sulaiko kvėpavimą. Atliekant mėginį matuojamas ortostatinė hipertenzija ir širdies susitraukimų dažnis.

jei esate užsiregistravęs dėl hipertenzijos

Iš pradžių kraujospūdis mažėja dėl to, kad mažėja širdies išmetimo tūris ir mažiau veninio kraujo grįžta į širdį. Paskui pamažu kraujospūdis didėja dėl periferinės vazokonstrikcijos. Po forsuoto iškvėpimo ir kvėpavimo sulaikymo kraujospūdis viršija pradinį lygį ir tai sukelia kompensacinę bradikardiją.

vėl kardio priemonė nuo hipertenzijos

Jei yra pažeista eferentinė barorecepcinio reflekso dalis, nebūna laipsniškai didėjančio kraujospūdžio fazės ir, atlikus mėginį, kraujo spaudimas neviršija pradinio lygio. Valsalvos ortostatinė hipertenzija didžiausia tachikardija antrojoje testo fazėje, padalyta iš mažiausios bradikardijos baigiamojoje testo stadijoje rodo ir aferentinės, ir eferentinės barorecepcinio reflekso lanko dalies funkcinę būklę.

Normali sinusinė aritmija, atsirandanti giliai kvėpuojant, priklauso nuo parasimpatinės n. Parasimpatinės širdies inervacijos funkcija tiriama atliekant širdies susitraukimų dažnio kintamumo mėginį.

Besimptomės šios patologijos formos daugeliu atvejų lieka nediagnozuotos. Ortostatinės hipotenzijos vertėtų nepražiūrėti ir tiems pacientams, kurių kraujospūdis padidėjęs, nes ji siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei mirtingumu [1]. Priežastys ir patofiziologija Ortostatinė hipotenzija — tai dažniausiai vyresnio amžiaus žmonių liga. Apie 14—30 proc.

Testo rezultatai priklauso nuo kūno padėties gulimos ar sėdimoskvėpavimo dažnio ir gylio, ligonio amžiaus ir vartojamų vaistų. Todėl mėginio rezultatai vertinami lyginant ligonio ir to paties amžiaus sveiko asmens testo rezultatus, gautus visiškai vienodomis testo atlikimo sąlygomis.

Kai yra normali sinusinė aritmija, įkvepiant pasireiškia tachikardija, o iškvepiant — bradikardija. Sveikų asmenų širdies susitraukimų dažnio skirtumas viršija 9 kartus per minutę.

Laboratoriniai tyrimai, kai yra ortostatinė hipotenzija, pasirenkami remiantis anamnezės ir klinikinio ištyrimo duomenimis.

Nerimo sutrikimai somatinėje medicinoje: pasireiškimai, diferencinė diagnostika, gydymo taktika

Bendras kraujo tyrimas atliekamas anemijai išaiškinti. Gliukozės tolerancijos testas atliekamas ir glikuotas hemoglobinas tiriamas įtarus cukrinį diabetą; šlapimo porfirinai — įtarus porfiriją; serumo elektrolitai — jei manoma, kad ortostatinę hipotenziją sukėlė dehidratacija; serumo kreatinino ir šlapalo koncentracija — įtarus inkstų nepakankamumą.

Taip pat žiūrėkite