Naktinis hipertenzijos miegas

Miego apnėjos patofiziologinis mechanizmas Obstrukcinė miego apnėja prasideda susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams, dėl to miego metu sutrinka oro cirkuliacija ir plaučių ventiliacija. Pakitimai gali būti įgimti, pavyzdžiui veido, gerklų, kaklo, arba įgyti — dėl trauminių, uždegiminių displazinių pokyčių ir dėl nutukimo. Kvėpavimą sunkina kvėpavimo takų anatominės anomalijos.

Susiaurėjus kvėpavimo takams, žmogus miegodamas knarkia, bet apnėja gali ir neprasidėti. Dažniau naktinis hipertenzijos miegas sukelia liežuvio pamato hipertrofija bei žandikaulio pakitimai — mikrognatija, retrognatija. Pastebėta, kad apnėja gali prasidėti ilgai kartojantis knarkimui, nes jo metu pažeidžiami kvėpavimo takų minkštieji audiniai.

Projekto partneriai:

Kvėpavimo raumenims mėšlungiškai susitraukiant dėl pasunkėjusio įkvėpimo pliaukšimas, trūkčiojimas, kvėpavimas po knarkimo ir kvėpavimo pertraukėlėsdidėja intratorakalinis slėgis, dėl to pažeidžiami gerklų audiniai. Apnėjai prasidėti taip pat įtakos turi viršutinių kvėpavimo takų tamprumas, todėl apnėją gali lemti kolapsinė viršutinių kvėpavimo takų būklė. Jai įtakos turi kvėpavimo takų raumenų būklė ir inervacija.

Raumenų hipotonija arba struktūros pakitimai labai sunkina ventiliaciją miego metu.

Kvėpavimo takų jungiamojo audinio tamprumas priklauso ir nuo endokrininės sistemos. Dažnesnės apnėjos nustatomos menopauzės metu. Apnėjos gali prasidėti pakitus kvėpavimo takų audinių tamprumui, po toksinių pažeidimų.

Dažnai vartojant organinius tirpiklius, gali atsirasti apnėja. Taigi du veiksniai — mechaninis ir funkcinis, lemia ligos sunkumą. Kliniškai svarbu nustatyti vieno veiksnio vyravimą, po to skirti gydymą pvz.

Be šių nurodytų veiksnių MAS patofiziologijos mechanizmui svarbūs išoriniai veiksniai — alkoholis ir benzodiazepinai, kurie sukelia kvėpavimo takų hipotoniją ir didina prabudimo laiką, - vilkina prabudimą. Apnėjos riziką didina miegančiojo padėtis — gulint ant nugaros sunkėja kvėpavimo takų praeinamumas ir kvėpavimas esant įgimtiems ar įgytiems morfologiniams pakitimams.

Rytinė arterinė hipertenzija: gydymo svarba Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Pastarojo dešimtmečio tyrimai patvirtino, kad normalios arterinio kraujo spaudimo AKS įvairovės ir hipertenzijos negalima paaiškinti vien tik amžiaus, lyties, antsvorio įtaka, stresu ar netinkama mityba. Šiuo metu nustatyta, jog kraujospūdžio dydžiui turi reikšmės genai, reguliuojantys biologiškai veiklių medžiagų renino ir angiotenzino, adrenerginę sistemą bei natrio ir kalio koncentraciją kraujuje. Teigiama, kad daugiausia kraujospūdį reguliuojančių genų išsidėsto antroje, ketvirtoje bei aštuonioliktoje chromosomose. Normalus kraujo spaudimas sumažina insulto ir koronarinės širdies ligos riziką Sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio pakilimas tiesiogiai susijęs su padidėjusia insulto bei koronarinės širdies vainikinių kraujagyslių ligos rizika. Lietuvoje kasmet įvyksta apie 15 insultų ir užregistruojama apie mirčių nuo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų.

Centrinės miego apnėjos esmė yra ventiliacijos reguliacijos nebuvimas nutrūkimas arba sumažėjimas. Yra duomenų, kad CNS pažeidimai, ypač smegenų kamieno vidurinės ir apatinės dalies, gali sukelti apnėją.

Nuorodos kopijavimas

Pagrindinės priežastys, kurios lemia centrinės kilmės kvėpavimo sustojimą miego metu: 1. Stuburo pažeidimai — sukelia automatinės kvėpavimo sistemos pakitimus.

Dalykai, kuriuos visiems reikėtų žinoti apie miegą Miegas — gyvybiškai būtina organizmo funkcija, skirta jėgoms atnaujinti ir padedanti išlikti budriems bei žvaliems dienos metu. Anksčiau buvo manoma, kad žmogaus sąmonė visapusiškai atsijungia miego metu, tačiau šiuolaikinis mokslas nustatė, kad miegant sąmonė lieka aktyvi, o smegenys naktį ne ilsisi, o dirba apdorodamos ne miego metu gautą informaciją.

Autonominė disfunkcija — kvėpavimo centrų veiklos pakitimus. Periferinių nervų pažeidimai. Nutukimas ir autonominės nervų sistemos pažeidimai, prasidedantys kvėpavimo reflekso sutrikimu bei chemoreceptorių nejautra.

Parengė: gyd. Alvyda Pilkauskienė, Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras, gyd. Vilija Šurkutė Įvadas Parasomnijos — tai neįprasto elgesio epizodai miegant, trikdantys pacientą ir jo artimuosius. Šiame straipsnyje aptariamos suaugusiesiems pasireiškian­čios parasomnijos ir jų gydymas.

Centrinė apnėja iš dalies lemia kvėpavimo kontrolės pasikeitimą miego metu. Miego metu sąlyginę-elgesinę kvėpavimo kontrolę pakeičia automatinė-metabolinė.

Pasikeitus kvėpavimo mechanizmui pradeda vyrauti reflekso automatizmas, kurio sutrikimas gali pasireikšti apnėja. Užmigimo metu ventiliacijos struktūros pakitimai visada sukelia periodišką kvėpavimą, tačiau gali sukelti ir hipopnėją, nesukeliančią kvėpavimo pakitimų.

Miegui gilėjant kvėpavimas normalėja.

Normali slėgio vertė miego metu

Miego nestabilumas irgi dažnai sukelia centrines apnėjas, kurios mažėja susitvarkius miegui. Taigi, nestabilumo veiksnys tiek kvėpavimo kontrolės, tiek  miego vientisumo yra esminis centrinės apnėjos pasireiškimo mechanizmas.

1. Hipertenzija | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2. Hipertenzija apatinis ir viršutinis slėgis

Šį nestabilumą sunkina hipoksija, pvz. Aukščio hipoksija sukelia dažną ritmišką kvėpavimą, po kurio prasideda antrinės apnėjos, kaip reakcija į hipokapniją.

Kita vertus, miego metu sumažėjus fiziologinei ventiliacijai, alveolinei naktinis hipertenzijos miegas nekintant, sunkėja kvėpavimas ir sutrikdomas miego vientisumas, jo fazių taisyklingas, normalus miegas. Tai tartum užmigimo sukeliama centrinė apnėja.

Dėl to pasikeičia hipokapnijos reikšmė, sukelianti centrinę apnėją.