Kaip ir kaip gydyti hipertenziją ligoninėje.
Kardiologija Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais Arterinis kraujo spaudimas per parą svyruoja — naktį nukrenta, dieną pakyla. Bet kartais jis pakyla ar nukrenta per daug. Dažniau kalbama apie padidėjusio kraujo spaudimo grėsmes ir gydymo būdus.
Ligą svarbu pričiupti laiku, bet ar įmanoma?
Tačiau ir sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, kitaip — hipotenzija, gali būti pavojingas. Neretai žemas kraujo spaudimas tampa kokios nors ligos pranašu.
Spaudimas nukrenta pavalgius Mūsų širdys nenutrūkstamai visam kūnui pumpuoja kraują, kuris teka arterijomis, venomis ir kapiliarais.
Vaistų vartojimo nuo arterinės hipertenzijos ypatumai Vaistų vartojimo nepertraukiamumas ypač svarbus gydant arterinę hipertenziją Pacientai privalo laikytis arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijų: vartoti visus paskirtus vaistus, neskubėti savavališkai pakeisti vaistų ir jokiu būdu nenutraukti jų vartojimo, net ir tuo atveju, jei kraujospūdis sumažėjo. Tačiau sumažinti geriamų vaistų dozes arba jų skaičių galima.
Arterinis kraujospūdis yra kraujo jėga, kuri veikia kraujagyslių sieneles. Kraujospūdis skirstomas į sistolinį — spaudimą, atsiradusį, kai širdis susitraukia ir išvaro kraują iš širdies į arterijas, ir diastolinį — kai širdis atsipalaidavusi.
Per parą kraujo spaudimas paprastai svyruoja ir tai — normalu. Gydytoja kardiologė T. Ivanauskienė pasakojo, kad širdies darbą ir kraujo spaudimo lygius lemia daugybė natūralių veiksnių. Pavyzdžiui, arterinis kraujo spaudimas didėja dėl streso, fizinio krūvio.
Populiariausi
Taip pat jis dažniau būna didesnis vyresnio amžiaus žmonėms. Tuo tarpu nlabai nukristi kraujospūdis gali per karščius, ką tik pavalgius, nes tuomet didesnis kraujo kiekis suteka į virškinamąjį traktą. Vyresniems žmonėms arterinis kraujo spaudimas gali staigiai nukristi ir valgant. Veikia ir kūno padėties keitimas Jeigu atmetus visas natūralias arterinį kraujo spaudimą mažinančias priežastis jis vis tiek žemas, reikia ieškoti ligos ar kitos patologinės būklės, sukėlusios hipotenziją.
Kraujo spaudimą gali mažinti įvairūs medikamentai tarp jų — ir kai kurie antidepresantaiskysčių netekimas, kai gausiai prakaituojama, vemiama ar viduriuojama, taip pat įvairios sunkios ligos, sukeliančios hipotenziją ir šoką, pvz.
Žemą kraujo spaudimą gali lemti ir neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Parkinsono liga, hormonų sutrikimai, mažakraujystė arba ilgas priverstinis gulimas režimas. Kartais kraujo spaudimas sumažėja ir staiga keičiant kūno padėtį, pavyzdžiui, iš gulimos į sėdimą ar atvirkščiai.
Tokia būklė vadinama ortostatine hipotenzija.
centru meniu
Reikia vengti valgyti sūriai ir daug Pasak T. Ivanauskienės, natūraliai žemas arterinis kraujo spaudimas dažniausiai nesukelia jokių nepageidaujamų simptomų ir paprastai nėra gydomas.
Tačiau jei AKS sumažėja pernelyg daug, gali sutrikti kraujotaka galvos smegenyse ir kituose gyvybiškai svarbiuose organuose. Tuomet apima bendras silpnumas, galvos svaigimas, netgi sąmonės praradimas. Hipotenzija, sukelta sunkių klinikinių būklių, yra kaip ir kaip gydyti hipertenziją ligoninėje gyvybei, tokios būklės yra gydomos gydymo įstaigose.
Prisirašiusiems pacientams šeimos gydytojo paslaugos teikiamos NEMOKAMAI
Kitais atvejais hipotenzijos galima išvengti natūraliomis priemonės. Gydytoja T.
Ivanauskienė tiems, kuriuos dažnai kamuoja per žemas kraujospūdis, patarė vengti ilgo stovėjimo ypač ankštoje patalpoje, kūno padėtį iš horizontalios į vertikalią ir atvirkščiai keisti neskubant, gerti pakankamai skysčių, mūvėti kompresines kojines.
Taip pat svarbu prieš einant miegoti vengti kofeino ir riboti suvartojamo alkoholio kiekį — tai apsaugo nuo galimos dehidratacijos.
Sveikatos kodas apie arterine hipertenzija 2
Reikėtų atsisakyti sūresnio maisto ir, siekiant išvengti hipotenzijos po valgio, vienu metu valgyti mažesniais kiekiais. Svarbu ir didinti fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, rytais pasimankštinti, daugiau vaikščioti pėsčiomis.
Vaistų vartojimo nuo arterinės hipertenzijos ypatumai
Aukšto kraujospūdžio nejaučia Jeigu sistolinis arterinis kraujo spaudimas yra didesnis ar lygus mmHg, o diastolinis — didesnis ar lygus 90mmHg, diagnozuojamas aukštas kraujo spaudimas, kitaip — hipertenzija.
Ši liga gana dažna. Ja serga apie proc. Esant aukštam arteriniam kraujo spaudimui gali svaigti galva, sutrikti regėjimas, atsirasti mirgėjimas akyse, pradėti pykinti, skaudėti galvą, ypač sprando srityje.
