Ką turėtų daryti hipertenzija sergantis žmogus, Padidėjęs kraujo spaudimas – ką kiekvienam svarbu žinoti?
Skaičiuojama, kad arterine hipertenzija serga kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 proc. Lietuvoje padidėjusį kraujo spaudimą turi apie proc. Raimondas Kubilius. Susiję straipsniai Klaidos kainavo skaudžiai: po masinio bėgimo dalyviai nugabenti į ligoninę Tylusis žudikas Arterinė hipertenzija dar dažnai vadinama tyliuoju žudiku. Kubilius pasakoja, kad yra žymuo, kurio pagalba kiekvienas pacientas gali įsivertinti savo kraujospūdį.
Anot jo, kardiologai visad pabrėžia pacientams, kad jei jų spaudimas yra didesnis nei ir 90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, tai jau yra arterinė hipertenzija.
Antai, visais atvejais, kai spaudimas yra mažesnis nei ir 80, tokį kraujospūdį laikome optimaliu. Tais atvejais, kai spaudimas yra nuo ikio apatinis spaudimas iki 84, tokiais atvejais laikome normaliu. Kitaip pasakius, jei jūsų viršutinis kraujospūdis yra ikitai jis optimalus.
Jei iki — normalus. O jei iki milimetrų gyvsidabrio stulpelio — padidintas normalus.
Aigustė Tavoraitė Daugiau nei pusę šalies gyventojų vargina padidėjęs kraujo spaudimas, tačiau dalis jų apie tai gali net neįtarti. Neretai pacientas nejaučia jokių padidėjusio kraujospūdžio simptomų ir apie šią ligą sužino tik įvykus miokardo infarktui, insultui ar išryškėjus inkstų funkcijos nepakankamumui. Nors hipertenzija dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones, ji vienodai pavojinga bet kurios amžiaus grupės pacientui. Kontroliuoti savo kraujospūdį yra būtina, kadangi negydoma hipertenzija gali lemti negrįžtamus organizmo pokyčius. Padidėjimo gali nejausti Kiekvienam žmogui tam tikromis fiziologinėmis sąlygomis — dėl įprastinės fizinės veiklos ar darbo metu, po streso, nuovargio — kraujo spaudimas gali laikinai pakilti.
Kardiologas pabrėžia, kad kiekvienas pacientas turėtų žinoti, kokių verčių yra jo kraujospūdis. Tais atvejais, kai jis yra normalus iki milimetrų gyvsidabrio stulpelio, jis turėtų pasimatuoti jį bent kartą per 3 metus. Galite matuotis ir namie Gydytojas akcentuoja, kad pacientams nebūtina savo kraujospūdį matuotis tik gydytojo kabinete: tą žmonės gali puikiai atlikti savo namuose ir informuoti gydytoją.
Tačiau gydytojas pastebi, kad maždaug ketvirtadaliui pacientų yra nustatoma baltojo chalato hipertenzija.
Negydoma hipertenzija kviečia infarktą
Kubilius teigia, kad dalis pacientų, kurie matuojasi kraujospūdį gydytojo kabinete, išsigąsta aplinkos ir jų arterinis kraujospūdis būna padidintas. Uždedame automatinę manžetę, kuri kas 30 minučių, visos paros metu, matuoja hipertenzija su kraujavimu iš nosies kraujospūdį.
Rizikos veiksniai Gydytojas pabrėžia, kad labai svarbu įsivertinti arterinį kraujospūdį.
Kodėl tai svarbus? Neretai pacientas daro klaidą: štai mano arterinis kraujospūdis nėra padidintas, jis yra nedaug padidintas. Žmogus, kad nereikėtų eiti pas gydytoją, susiranda įvairių priežasčių, kodėl taip gali nutikti.
Tačiau mes gydytojai norime labai pabrėžti: arterinis kraujospūdis yra be galo svarbu, tačiau dar svarbiau yra lydintieji rizikos veiksniai, kurie didina žalingo arterinio kraujospūdžio poveikį. Taip pat gydytojai atkreipia dėmesį ir į rizikos veiksnius bei gretutines paciento ligas. Anot jo, arterinė hipertenzija yra svarbus rodiklis, skaičiuojant tikimybę pacientui susirgti ar net mirti nuo širdies kraujagyslių ligos. Ta didesnio cirkuliuojančio tūrio reikšmė daro žalingus poveikius pačioms kraujagyslėms.
Jos yra pertempiamos, yra žalingas poveikis inkstų struktūrai.
Padidėjęs kraujospūdis: dažnai nejaučiamas, bet labai pavojingas žudikas
Turime ainę organų pažeidimų, to patys nežinodami. Kardiologas teigia, kad daugiau nei 50 proc.
Gydytojams susirūpinimą kelia ir pacientai, kurie žino, kad turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, tačiau nesiima veiksmų. Jei pacientas turi ribinį, normalų arba padidintą kraujospūdį, kuris neviršija milimetrų gyvsidabrio stulpelio, labai svarbūs tampa rizikos veiksniai.
Dėmesį turėtų atkreipti tie, kurie serga lėtine inkstų liga, turi padidintą cukraus kiekis kraujyje, serga cukriniu diabetu. Anot gydytojo, esant tokiems rizikoms veiksniams, normalus kraujospūdis gali greitai tapti padidintu.
Yra tų, kuriems jis yra mažas.
Arterinį ką turėtų daryti hipertenzija sergantis žmogus laikome pamažintu, kuomet viršutinis arterinis kraujospūdis siekia iki 90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.
Deja, sako kardiologas, šiai dienai rinkoje nėra vaistų, kurie galėtų padidinti kraujospūdį. Tačiau R. Kubilius sako, kad mažas arterinis kraujospūdis yra būdingas jauniems pacientams. Todėl gydytojai šiems pacientams rekomenduoja įvairias fizinio aktyvumo ar stimuliacines priemones: šaltesnį dušą, didesnį fizinį aktyvumą rytais.
- Padidėjęs kraujospūdis: dažnai nejaučiamas, bet labai pavojingas žudikas m.
- vipcirkas.lt - naujienų ir žinių portalas
- Kardiologai perspėja: nediagnozuoti širdies ritmo sutrikimai — tiksinti bomba 72 Kas yra arterinė hipertenzija?
Tačiau yra ir vyresnio amžiaus pacientų, kurie linkę į mažą kraujospūdį. Šiems pacientams kardiologas rekomenduoja ryte neskubėti keltis iš lovos, pirmiausia bent 5 ką turėtų daryti hipertenzija sergantis žmogus pabūti atsisėdus, mat kitaip yra tikimybė apalpti.
Kardiologas pabrėžia, kad nėra mokslinių tyrimų, kurie įrodė, jog mažas kraujospūdis yra kenksmingas. Jeigu mes jį pernelyg stimuliuojame, tai dažnai sergantysis ar turintis polinkį į mažesnį kraujospūdį, pajaučia, kad jam atsiranda dažnesnė širdies veikla, kurios jis netoleruoja. Kaip matuoti kraujospūdį?
Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas)
Taip pat, pabrėžia R. Kubilius, svarbu žinoti, kaip tiksliai reikia matuoti kraujospūdį. Jį matuoti reikėtų matuokliu, kuris matuoja žastą, o manžetės dydis priklauso nuo žastų storumo. Ir arterinis kraujospūdis yra matuojamas bent kartus. Jeigu du pirmus kartus pamatavus nėra skirtumo bent 10 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, teigiame, kad tai yra kraujospūdžio tikslioji vertė.
Tą vertę mes turėtume perduoti savo gydytojui, sakydami, kad pasimatau kraujospūdį, atlikau pagal visas rekomendacijas kaip būtina matuoti ir mano kraujospūdžio vertė yra tokia. Gydytojai puikiai žino, koks kraujospūdis yra normalus, tačiau R.
Kubilius pastebi, kad painiau yra su žmogaus pulsu. Paprastai yra sutarta, kad pulsas neturėtų būti didesni nei 80 kartų per minutę ir neturėtų būti mažesnis nei 50 kartų per minutę.
What is AAMA / ĀMA Ayurveda, Concept of Ama [METABOLIC TOXINS]
Kubilius pastebi, kad įvairūs duomenys parodo, jog širdies susitraukimų dažnį ateityje galėsime laikyti nauju ilgaamžiškumo rodikliu. Šunys ir katės, kurių pulsas yra iki per minutę, gyvena apie 15 metų. Ir štai drambliai, kurių širdies susitraukimo dažnis yra tik 50 kartų per minutę — gyvena 25 metus.
Pagalba širdžiai per vasaros karščius Karštomis vasaros dienomis, kai labiau prakaituojame, galime pasijusti prastai. Pirmoji apie save dažniausiai praneša širdis, kuri neramiai spurda krūtinėje. Kai kurie žmonės tomis prastos savijautos akimirkomis jaučia širdies permušimus, smarkų širdies plakimą.
Kuo lėčiau, tuo yra ilgiau. Žiūrėkite visą laidą: Į klausimus atsakys psichoterapeutė Aistė Jasaitytė - Čeburiak. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
