Hipertenzinė krizė ir hipertenzija. Hipertenzija

Hipertenzinė krizė ir hipertenzija tokios krizės žmogus gali trumpam prarasti sąmonę, gebėjimą kalbėti ar netgi vienos iš galūnių judrumą. Kokie veiksniai gali įtakoti hipertenzinę krizę?

Hipertenzines krizes gali sąlygoti stiprūs neigiami išgyvenimai ir psichiką traumuojančios situacijos, netinkama mityba, pernelyg gausus druskos vartojimas, įvairūs nepalankūs išorės veiksniai, tačiau dažniausiai hipertenzinę krizę išprovokuoja staigūs oro pokyčiai, magnetinės audros, smarkūs vėjai su lietumi ir perkūnija ypač pavasarį ir rudenį.

Dažniausiai taip nutinka pagyvenusiems, sunkiai bet kokias ligas pakeliantiems žmonėms.

Vaistai Ligos aprašymas Padidėjęs kraujo spaudimas dažniausiai yra lėtinė būklė, kurios metu kraujagyslių ir organų pažeidimas formuojasi ilgą laiką. Tačiau kartais kraujospūdis pakyla pakankamai daug per trumpą laiką, žmogų ištinka hipertenzinė krizė. Jai būdingas sistolinio viršutinio kraujo spaudimo padidėjimas virš mmHg ar diastolinio kraujo spaudimo padidėjimas virš mmHg. Toks kraujospūdis pažeidžia kraujagysles, jos gali plyšti. Skiriamos dvi hipertenzinės krizės kategorijos: pirmosios metu būna tiesiog stipriai padidėjęs kraujo spaudimas, antrosios — padidėjęs kraujo spaudimas būna kartu su organų pažeidimu.

Kaip ji pasireiškia ir ką daryti jai ištikus? Hipertenzinė krizė gali išsivystyti daugeliu atvejų: pamiršus suvartoti vaistų nuo hipertenzijos, privalgius sūraus maisto arba išgėrus labai daug skysčių, pakėlus sunkų daiktą, patyrus stiprų stresą, išgėrus alkoholio, dėl hormoninių pokyčių organizme, keičiantis oro sąlygoms.

Pagausėjus prakaitavimui, pablogėjus regėjimui, pajutus sunkumą krūtinėje, šleikštulį, nerimą, patinus veidui ir rankoms, nedelsiant kvieskite ,Greitąją medicinos pagalbą". Kaip suteikti pagalbą artimajam?

Tokia krizė vystosi lėtai. Simptomai palaipsniui didėja per tris ar keturias valandas, o kritiškai didelis slėgis gali išlikti iki kelių dienų.

Krizės metu žmogui būtina suteikti pirmąją pagalbą: jį paguldyti, po nugara ir galva padėjus aukštas pagalves, užtikrinti ramybę. Apmalšinti galvos skausmą padeda smilkinių ištrynimas, pavyzdžiui, mentolio pieštuku, mėtos arba kamparo ir valerijono mišinio lašais, valerijono tinktūra.

Jeigu per 40 minučių simptomai nepraeina, būtina skubiai kreiptis į medikus. Kada reikėtų matuoti kraujo spaudimą?

Spaudimą reikia pamatuoti ryte ir vakare. Visiškai normalu, jeigu viršutinis rodiklis skiriasi 20 mm, o apatinis - 10 mm. Spaudimą reikia matuoti ne tvankiame,bet ir ne šaltame kambaryje, praėjus mažiausiai 30 minučių po rūkymo, neperšalus, pailsėjus ir nesijaudinant.

Naudinga 5 minutes prieš matuojant spaudimą atsipalaidavus pasėdėti šiltame kambaryje. Būtina pamatuoti 2 kartus ir nustatyti vidutinius rodiklius. Šiuos rodiklius reikia užrašyti, kad prireikus būtų galima parodyti gydytojui.