Hipertenzijos poveikis žmogaus psichikai, Arterinė hipertenzija

RU Grybų toksinai ir jų poveikis žmogaus sveikatai Grybai yra neatsiejama gamtos ir beveik kiekvienos ekosistemos dalis. Jų yra beveik visur, miškuose, pievose, dirbamuose laukuose, ant maisto produktų ir ant sintetinių medžiagų, dirvožemyje, vandenyje, ore ir kitur 1, 2 pav. Grybams priklauso apie tūkstančių rūšių. Tačiau tai tik apytiksliai skaičiai, nes nėra griežtos kraujo tyrimai dėl hipertenzijos tarp nevalgomų ir nuodingų, be to, tik nedaugelio nuodingųjų grybų blogosios savybės ištirtos.

Grybai vejoje                                             2 pav. Plačiataurė Sarcoscypha sp. Nuodingieji grybai — tai grybų rūšys, sukeliančios organizmo apsinuodijimą, intoksikacijas ir funkcinius sutrikimus. Nuodinguose grybuose kaupiasi nuodai — toksinai, kurie, patekdami į žmogaus organizmą, sukelia apsinuodijimą. Grybų toksinai — tai antriniai jų hipertenzijos poveikis žmogaus psichikai.

Nors nuodingi grybai turi nemažai toksinių medžiagų ir jų poveikis žmogui nelabai malonus ar net mirtinas, vis dėlto grybai naudojami žmonių medicininėms ir ūkinėms reikmėms. Nuodinguosius grybus galima suskirstyti į: 1. Tokie grybai maistui nerekomenduojami. Nuodingus — grybai, turintys silpnai nuodingų medžiagų, pavojingų žmogaus sveikatai ar net gyvybei, pavyzdžiui, kai kurios musmirės, tauriabudės, baltikai, plaušabudės. Labai nuodingus — grybai, turintys labai nuodingų medžiagų, pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei, pavyzdžiui, žalsvoji musmirė.

Grybus, kurių maistinė vertė nežinoma — grybai, kurie nepriskiriami nei prie nuodingųjų, nei prie vaistas reikalingas hipertenzijai gydyti, nei prie nevalgomųjų, o literatūroje kartais nurodomi kaip valgomi, o kituose šaltiniuose — kaip nevalgomi.

• Hipertenzijos indeksas
• Gliukofagas sergant hipertenzija

Grybų toksinės medžiagos, kitaip vadinamos mikotoksinai gr. Gali sukelti apsinuodijimus intoksikacijasimuniteto sumažėjimą, įvairių organų ligas, vėžinius susirgimus. Mikotoksinus išskiria įvairių hipertenzija bradikardija grybai, jais apsinuodijama per maistą ar pašarą. Apsinuodijimai mikotoksinais vadinami mikotoksikozėmis. Priskaičiuojama apie mikotoksinų, kuriuos išskiria mikromicetai. Be abejo natūralūs gamtoje esantys nuodai susideda ne iš vienos medžiagos.

Tai įvairių biologiškai aktyvių medžiagų kompleksas. Juose yra ne tik toksiškų medžiagų, bet taip pat atsakingų už nuodų plitimą, skausmo sukėlimą ir daug kitų, kurių funkcijos dažnai nėra iki galo aiškios. Atskirų toksinų ir viso biologiškai aktyvių medžiagų komplekso poveikis organizmui taip pat yra skirtingas. Didžioji natūralių toksinų dalis savaime maiste atsiranda tik keliuose maisto produktų rūšyse. Kita toksinų dalis gaminama pažeistuose produktuose, arba kai ant jų auga pelėsiai ar kiti grybai.

Apsinuodijimų grybų toksinais atsitiktinumai. Svarbu paminėti, jog grybo nuodingumas priklauso nuo augavietės, grybo amžiaus ir dydžio: kuo jaunesnis, tuo baisesnis. Taip pat grybais dažniausiai apsinuodijama nuodingus supainiojus su valgomaisiais arba vartojant, kaip psichotropines medžiagas. Apsinuodijimai gali būti skirstomi į ūmų ir chroninį apsinuodijimą.

Ūmaus apsinuodijimo bruožai: 1 didelė dozė, 2 trumpas poveikio laikas, 3 tuoj pat daugiau ar mažiau atsirandantys simptomai. Chroninio apsinuodijimo bruožai: 1 didelė dozė, 2 ilgas poveikio laikas, 3 vėlyvi simptomai.

Nuorodos kopijavimas

Galima apsinuodyti ne tik supainiojus nuodingus grybus su valgomais, bet ir suvalgius maistą užkrėsta grybu ar blogai paruošus grybus vartojimui. Apsinuodijimų grybais simptomai. Apsinuodijimo grybais simptomus galima skirstyti į dvi grupes: Ankstyvieji — tai simptomai, kurie pasireiškia po 30—60 min.

Jie gali būti labai įvairūs: vėmimas, pilvo spazmai, traukuliai ir kt. Vėlyvieji simptomai — simptomai, atsirandantys po 6—72 val. Tai pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmai, traukuliai, haliucinacijos ir kt.

Šie simptomai atsiranda ne iš karto, todėl dažnai neskubama kreiptis į gydytoją. O tai gali būti lemtinga klaida.

Apsinuodijimo nuodingais grybais požymiai dažnai būna panašūs, skiriasi tik laikas nuo grybų suvalgymo iki pirmųjų požymių pasireiškimo. Pirmiausiai prasideda stiprūs raižantys pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Širdies ir kraujagyslių ligos - Aukštas kraujo spaudimas

Būna bendras silpnumas, mieguistumas, centrinės nervų sistemos slopinimas. Kiti kaip patikrinti širdies sveikatą pakitęs elgesys, galimos haliucinacijos, regos sutrikimai, traukuliai, psichozė, gali sustiprėti prakaitavimas ir seilėtekis. Apsinuodijusiajam grybais diagnozė yra paremta anamneze ir simptomais. Diagnozę sunkina tai, kad nuodingi grybai turi kelias toksines medžiagas ir būna sunku tiksliai nustatyti, kokį konkrečiai grybą žmogus suvalgė.

Sveikatos pakenkimas gali būti kelių rūšių: intoksikacija arba, kiek rečiau, alerginės reakcijos. Alerginės reakcijos galimos tiek į nuodingus, tiek į valgomus grybus. Grybų grupės pagal jų poveikį žmogaus organizmui. Pagal sukeliamą poveikį organizmui nuodingi grybai skirstomi į kelias grupes: 1. Grybai, erzinantys virškinimo traktą kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės.

Pasveikstama po kelių dienų. Grybai, kurių nuodingos medžiagos trikdo nervų sistemą paprastoji, gelsvoji, rausvarudė musmirės. Grybai, kaupiantys nuodingą alkaloidinį muskariną, muskaridiną, muscimolį, o taip pat haliucinogeninę iboteninę rūgštį, sukelia centrinės ir periferinės nervų sistemos funkcijų pokyčius, sustiprinta prakaito ir seilių išskirimą, pykinimą, vėmimą, žarnyno dieglius, karščiavimą, dusulį, haliucinacijas, bronchinius spazmus.

Pagrindinis metų Pasaulinės sveikatos dienos tikslas — sumažinti infarktų atvejų. Šiaulių m. Po Velykų visą savaitę Biure, kab.

Laiku suteikus medicininę pagalbą, pasveikstama. Ypač tokie apsinuodijimai pavojingi vaikams ir suaugusiems su silpna sveikata, galima netgi mirtis. Grybai, kurių nuodai amatoksinai, falotoksinai, ypač faloidas, amanitinas ardo kraujo, kepenų ar smegenų ląsteles žalsvoji, smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, rausvėjančioji plaušabudė, eglinė kūgiabudė. Apsinuodyti galima ir gerais valgomais grybais, jei vartojami seni, ištižę, sukirmiję ar šalnų pakąsti grybai.

Juose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro amidas, aminas junginiai. Įvyksta organizmo dehidratacija, širdies nepakankamumas, kepeninė koma, kepenų funkcijos pažeidimai. Grybai, kaupiantys toksiną kopriną. Apsinuodijimas įvyksta tik tada, kai kartu su maistu, pagamintu iš grybų, žmogus naudojo alkoholį, nes hipertenzijos poveikis žmogaus psichikai sulaiko alkoholio skaidymą acetaldehido stadijoje, kuris yra toksiškas organizmui. Kai kurie autoriai dar išskiria: 5.

Grybai, kurių toksinai veikia kaip alergenai. Nuolat vartojant tokius grybus, toksinės medžiagos susikaupusios organizme, gali sukelti apsinuodijimą po kelių valandų, kartais ir po kelių metų priklausomai nuo organizmo jautrumo.

Kalbino Arnas Mazėtis, parengė Žiedūnė Juškytė, www. Ir, deja, tai nėra vyresnių nei 40 metų žmonių problema.

Sunkesniais atvejais sukelia kepenų funkcijos pokyčius, kurie gali įtakoti žmogaus mirtį. Grybai su padidėjusiu sunkiųjų metalų kiekiu 3 pav.

Grybų toksinai ir jų poveikis žmogaus sveikatai - VU Botanikos sodas

Grybai turi atrankinį gebėjimą kaupti tokius elementus kaip varį, šviną, gyvsidabrį, kadmį, nikelį, chromą. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad skirtingos rūšys teikia pirmenybę atskirų sunkiųjų metalų kaupimui: kaip pavyzdžiui, kadmis labiau kaupiasi paberžiuose, varis — meškutėje ir juodajam piengryby, ūmėdės mažiau kaupia sunkiųjų metalų. Taigi negalima rinkti grybų pramoninių atliekų rajonuose, pievelėse ir miestų parkuose, netoli autostradų.

Skėtinė žvynabudė Macrolepiota procera yra valgomas grybas, tačiau augant pakelėse, kaupia sunkiuosius metalus Grybai seni, peraugę taip pat gali sukelti apsinuodijimą. Medžiagų apykaitos ir baltymų skaidymo metu grybuose susidaro antriniai skilimo produktai, mikotoksinai, kurie gali būti kenksmingi žmogaus organizmui.

Grybai, konservuojami namų sąlygomis, gali būti užkrėsti Clostridium botulinum. Botulizmas įtakoja bendrą organizmo apsinuodijimą, atsiranda silpnumo jausmas, galvos svaigulys, regos pablogėjimas, skrandžio srityje kankinantys skausmai. Susirgimai vystosi labai greitai ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Citokininiai pažeidžiantys ląsteles toksinai.

Remiantis Europos Sąjungos Maisto produktų mokslinio komiteto turima informacija, aflatoksinai, o ypač aflatoksinas B1, yra kancerogeninės medžiagos ir net mažas jų kiekis gali sukelti kepenų vėžį, be to, jie yra genotoksiški.

Dauguma riešutų ir kai kurios grūdų rūšys, augančios šiltame ir drėgname klimate, gali užsikrėsti aflatoksinus gaminančiais pelėsiais. Lietuvoje išaugintose grūdinėse kultūrose aflatoksinai randami retai, nes nelabai palankus klimatas aflatoksinus gaminančių pelėsių augimui. Šio toksino randama pelėsiu Aspergillus flavus užkrėstame arba iš užkrėstų maisto produktų paruoštame maiste.

Į jų sudėtį įeina a- b- g- e- amanitinai, amaninas, amaninamidas, amanulinas, amanilinė rūgštis, proamanulinas. Letali amatoksinų dozė žmogui siekia nuo 5 iki 7 µg. Be to yra duomenų, kad Amanita virosa grybe amaninamidas būna tik vaisiakūnyje.

Įrodyta, kad pirmiausiai toksinai pažeidžia kepenų ląsteles. Įvykęs pažeidimas lydimas RNR sumažėjimu. Tokį poveikį į RNR-polimerazę nusako amatoksinų toksinis poveikis. Šio toksino poveikį pašalina silibinas, kuris visiškai blokuoja kepenų ląstelių užgrobimą amatoksinais ir juos veikia 24 valandas.

Taigi amatoksinai turi uždelstą toksišką poveikį, sukeldami kepenų nekrozę ir inkstų kanalėlių irimą. Musmirė Amanita sp. Šiuose grybuose esanti nuodinga medžiaga amanitinas pasižymi stipriu kepenų veiklą sutrikdančiu poveikiu. Apsinuodijimui amanitinų turinčiais grybais yra būdingas slaptasis periodas, kuris gali trukti valandas po grybų valgymo.

Antrąją parą atsiradę pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime išnyksta, tačiau šiuo metu prasidėjęs ūminis kepenų veiklos sutrikimas kelia grėsmę ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei.

Amatoksinus išskiria Amanita virosa, A. Į jų sudėtį įeina falinas, falolizinas, faloidinas, faloinas, protaloinas, falizinas, falacinas, falizacinas. Jie nesukelia apsinuodijimo, tačiau jie pažeidžia kepenų ląstelių membraną. Falotoksinai 10 hipertenzijos poveikis žmogaus psichikai mažiau toksiški nei amatoksinai. Tam tikrais atvejais apsinuodijimo simptomai nepasireiškia tą pačią dieną, tada vemiama, viduriuojama, pakinta kraujo cheminė sudėtis, pasireiškia acidozė, hipoglikemija.

Faloidinas — vienas hipertenzijos poveikis žmogaus hipertenzijos poveikis žmogaus psichikai falotoksino sudedamųjų dalių, kuris aptinkamas žalsvosiose musmirėse Amanita phalloides.

Faloidinas prisijungdamas prie aktino skatina aktino polimerizaciją globulinio aktino jungimąsi į gijas ir stabilizuoja susidariusias aktino gijas. Jis tarpuose prisijungia tarp F-aktiną sudarančių subvienetų ir juos tvirtai sukabina.

Taip prisijungdamas faloidinas slopina aktino vienetų atskilimą nuo aktino gijų ir jas stabilizuoja. Aptikta, kad faloidinas inhibuoja F-aktino ATP-azinį aktyvumą.

Faloidino veikimo būdas priklauso nuo jo koncentracijos ląstelės viduje. Maži kiekiai faloidino citoplazmoje mažai polimerizuotą citoplazminį aktiną bei filaminą verčia jungtis į polimerizuoto aktino telkinius, bet nepaveikia egzistuojančių aktino gijų pluoštų.

Wehland su bendradarbiai aptiko, kad didesni faloidino kiekiai sukelia ląstelių aktino gijų susitraukimą. Virotoksinų grupė apjungia viroidiną, aloviroidiną, dezoksiviroidiną, viroziną, dezoksiviroziną.

Virotoksinų ir falotoksinų aktyvumas panašus. Patekęs į organizmą šis toksinas sukelia žymius biocheminių procesų pakitimus, vidinių organų patologinius pakitimus, o taip pat jam būdingi teratogeninis, kancerogeninis ir imunodepresinis procesai. Grybų toksinai, veikiantys kraują. Eritrocitus nuolat atakuoja aktyvieji deguonies junginiai — H2O2, OH˙ radikalas, O2˙ superoksido radikalas ir kt.

Šie junginiai oksiduoja hemoglobino geležies joną, kuris virsta trikrūviu, ir eritrocitų membranų fosfolipidus. Todėl eritrocituose kaupiasi methemoglobinas, sunkiai pernešantis deguonį, o jų membrana tampa lengvai pažeidžiama, t. Veikiant aktyviesiems deguonies junginiams, hemoglobinas ne tik virsta methemoglobinu, bet ir oksiduojama baltymine methemenoglobino dalimi. Susidaro netirpūs methemoglobino agregatai vadinami Heinco kūneliais.

Heinco kūneliai pažeidžia eritrocitų membraną, kuri dėl oksidų fosfolipidų yra trapi.

Ar aukštą kraujospūdį reikia gydyti tik vaistais? | vipcirkas.lt

Todėl methemoglobinemija dažnai susijusi su hemolize. Tokie toksinai rasti ir kai kuriuose valgomuose grybuose. Hipertenzijos poveikis žmogaus psichikai šie nuodai suyra 70°C temperatūroje.

Širdies nepakankamumas gali baigtis mirtimi. Neurotoksinai — tai hipertenzijos poveikis žmogaus psichikai veikiantys nuodai, pavyzdžiui, muskarinas ir psilocinas, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Tam tikri grybų produktai, pavyzdžiui, aflatoksinas yra stiprūs kancerogenai. Neurotoksinai pažeidžia nervų sistemą, paralyžiuoja nervinių impulsų plitimą raumenyse ir kritiniais atvejais gali paralyžiuoti širdies ir kvėpavime dalyvaujančius raumenis.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Jie veikia slopindami arba aktyvindami nervinio signalo perdavimą. Neurotoksinai blokuodami receptorius, tuo pačiu ir jonų kanalus, neleidžia toliau plisti signalui, arba stabdo baltymų, dalyvaujančių neurotransmiterių atpalaidavime, veikimą. Muskarinas veikia parasimpatinę nervų sistemą.

Jis įsiskverbia per žarnyno sienelę labai lėtai ir beveik nepraeina per GEB hematoencefalinį barjerą.

Mūsų draugai

Muskarinas neturi jokio tiesioginio psichotropinio veikimo. Muskarinas daugiausia susitelkiąs vaisiakūnio apvalkale ir kepurėlės luobelėje. Taip pat muskarinas paveikia smegenų didžiųjų pusrutulių žievę, dėl to, apsinuodijus, svaigsta galva, kinta nuotaika: žmogus juokiasi, verkia, džiaugiasi.