Hipertenzijos gretutinės ligos

Kaip palengvinti nemalonius dygstančių dantukų simptomus? Neramumas, irzlumas, rankyčių kišimas į burną, daiktų ir pirštų kandžiojimas, suprastėjęs apetitas ir miego problemos gali būti dygstančių dantukų ženklai. Vaikui tai gali tapti didžiuliu išbandymu, nors pasitaiko ir atvejų, kai naujas dantukas pastebimas visai netikėtai. Kaip padėti mažyliui, kuriam dantukai kalasi labai skausmingai ir sukelia daug kitų nemalonių pojūčių? Ar yra kokių nors veiksmingų būdų?

Ligą svarbu pričiupti laiku, bet ar įmanoma? Išryškėjus ligos simptomams, ankstyva hipertenzija 2 šaukštai rizikuoja 4 kas tai yra jau vėluoja Pirmo laipsnio hipertenzija ne iš karto pasireiškia šiai ligai būdingais simptomais.

Žmogus gali jaustis gerai, net neįtardamas, jog serga šia liga. Tam įtakos turi daugybė veiksnių: žmogaus savijauta, gyvensenos hipertenzija nei pašalinti, aplinka, arterinio kraujospūdžio įvertinimas, gretutinės ligos.

Pirmiausia žmogus įvertina savo savijautą ir jeigu jis jaučiasi gerai, galvoja, kad ligų ieškoti neverta.

Gretutinių ligų svarba ir gydymas sergant širdies nepakankamumu

Ligos pradžioje, nors kraujospūdis esti padidėjęs, arterinė hipertenzija jokių simptomų gali nesukelti, todėl dažnai hipertenzijos gretutinės ligos padidėjusį kraujospūdį žmogus nekreipia dėmesio arba prisigalvoja priežasčių, kurios galėjo jį sukelti.

Priežastys, galėjusios sukelti arterinę hipertenziją, dažniausiai identifikuojamos per vėlai, kai jau pasireiškia intensyvūs simptomai, būdingi antro ar net trečio laipsnio arterinei hipertenzijos gretutinės ligos.

Devintoji tema: Visuomenėje įgytos pneumonijos diagnostika ir gydymas (antroji dalis)

Kai išryškėja simptomai, tai reiškia, kad jau nukentėjo koks nors organas, o ankstyva arterinės hipertenzijos diagnostika jau vėluoja. Dažniausiai arterinės hipertenzijos simptomai galvos skausmai, galvos svaigimas, širdies skausmai, širdies nepakankamumas, permušimai, inkstų funkcijos nepakankamumas pasireiškia esant net ir nelabai dideliam arteriniam kraujo spaudimui, tačiau didėjant hipertenzijos laipsniui pasekmės taip pat sunkėja.

Dyspnea;complications;Acute disease;Atrial fibrillation;Risk factors;Regression analysis;Logistic models Abstract: Įžanga Prieširdžių virpėjimas PV yra pripažintas prognostinis veiksnys, lemiantis ūminių širdies ir kraujagyslių būklių pacientų mirtingumą bei pakartotinį hospitalizavimą artimuoju bei vėlyvuoju jų sekimo laikotarpiu [1,2], tačiau ryšys tarp gretutinių ligų, atvykimo į skubios pagalbos skyrių priežasties, besiskundžiant ūminiu dusuliu ir PV, išlieka neaiškus.

Profilaktinio patikrinimo metu ligą anksčiau diagnozuoti įmanoma Profilaktinių patikrinimų metu būtina išsamiai įvertinti visus rizikos veiksnius, ligos ir gyvenimo anamnezę bei vyraujančius simptomus. Pirmo laipsnio arterinės hipertenzijos diagnostika yra sudėtinga, nes vien tik vertinant arterinio kraujo spaudimo padidėjimą dar nereiškia, kad sergama hipertenzija. Arterinis kraujospūdis — nepastovus rodiklis, todėl jis dažnai kinta net ir sveikam žmogui, todėl tikslingai įvertinti kraujospūdį galima tik po keliolikos dienų, kai keletą kartų per dieną, vienodomis sąlygomis vykdomi matavimai.

Objektyviai sekti ir įvertinti arterinio kraujo spaudimo pokyčius galima reguliariai jį sekant tam skirtu aparatu 24 valandų laikotarpiu.

Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu arterinė hipertenzija diagnozuojama šauktiniams į kariuomenę bei donorams, kurie prieš tai net neįtarė, kad gali sirgti šia liga. Arterinė hipertenzija diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, tai yra, jei, pakartotinai matuojant kraujospūdį, jis nuolatos būna padidėjęs.

Dažniausiai Lietuvoje diagnozuojama antro arba trečio laipsnio arterinė hipertenzija, kai žmogus skundžiasi ligai būdingais simptomais bei itin pablogėjusia savijauta. Civilizuoto žmogaus požymis — kraujospūdžio tikrinimas savo iniciatyva arba pats sau, laikantis matavimo taisyklių.

Ligą svarbu pričiupti laiku.Ankstyva arterinės hipertenzijos diagnostika

Žmonės dažnai neįvertina hipertenzijos grėsmės Kuo anksčiau diagnozuoti ligą yra labai svarbu, nes sergant arterine hipertenzija, liga gali pažeisti centrinę nervų sistemą, širdį, kraujagysles, bei inkstus. Organų taikinių pažeidimai, deja, dažniausiai išryškėja jau per vėlai. Šiuo atveju taip pat yra labai svarbios ir arterinės hipertenzijos priežastys.

Jei yra ligos paveldėjimo rizika, o taip pat gretutinės ligos cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų ligostai žmogus turi reguliariai ir kryptingai tikrinti arterinį kraujospūdį bei profilaktiškai tikrintis pas gydytojus. Tuomet net ir pirmo laipsnio arterinę hipertenziją įmanoma diagnozuoti. Tačiau, jei arterinės hipertenzijos priežastimis tampa žmogaus gyvenimo būdas, psichologinės savybės, intelekto lygis, ligą diagnozuoti sunku, nes nejausdamas jokių ligos simptomų, žmogus nenori nieko keisti.

Derėtų suprasti, kad dauguma ligų pasireiškia dėl žmogaus netaisyklingo gyvenimo būdo.

Žmonės dažnai neįvertina hipertenzijos hipertenzijos gretutinės ligos, o pavėluotas kreipimasis į gydytojus dažnai priverčia žmogų susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais. Kuo anksčiau diagnozavus ir pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydoma liga progresuoja, išauga miokardo infarkto ir kraujo išsiliejimo į smegenis ar kitų grėsmingų komplikacijų rizika.

Laiku diagnozuoti ligą kaimo žmogui sudėtingiau Arterinės hipertenzijos sergamumo kaime ir mieste rodiklių skirtumų palyginti negalime, nes nėra tikslių duomenų. Tačiau įvertinant ligos priežastis bei diagnostikos galimybes, galima teigti, jog kaime dažniau ir intensyviau sergama arterine hipertenzija.

Hipertenzija

Atstumas iki gydymo įstaigų, profilaktinių patikrinimų stoka kaimo žmogui arterinės hipertenzijos diagnostiką ir gydymą atitolina. Laiku diagnozuoti kaimo žmogui ligą pasidaro sunku ne tik dėl diagnostinės įrangos prieinamumo, bet ir kaimo žmonių gyvenimo sąlygų: prastos materialinės padėties, žemesnio intelekto lygio, supratimo, kokią grėsmę arterinė hipertenzija kelia žmogaus sveikatai.

Negydomi infekcijos židiniai, higienos stoka, parodontozė, mitybos įpročiai, žalingi įpročiai, skurdas negrįžtamai pakenkia organams, o gydytojo konsultacija bei išsami diagnostika tampa sunkiai pasiekiami.

Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena [2, 3]. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes. Penkerių metų periodui — nuo iki m. Toks Pasaulinės hipertenzijos dienos devizas pasirinktas ne atsitiktinai.

Ne vien tik gydytojas gali diagnozuoti ligą bei skirti efektyvų gydymą, tai priklauso ir nuo žmogaus požiūrio: ar jis nori pats pasikeisti, keisti savo gyvenimo būdą, įpročius. Inga Markūnaitė.