Hipertenzijos dietos apžvalgos

Titulinis Epidemiologija Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebima aiški arterinio kraujospūdžio didėjimo tendencija. Framingemo širdies tyri mo metu po 30 metų stebėjimo nustatyta, kad naujų hiperten zijos atvejų skaičius per dvejus metus padidėja 3,3 proc.

Vaistai Ligos aprašymas Arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nuolat padidėjęs kraujo spaudimas. Skiriama pirminė arterinė hipertenzija, kuriai būdingas ilgalaikis nežinomos kilmės kraujospūdžio padidėjimas.

Taigi, nors jaunesniame amžiuje arte rinis kraujospūdis didėja dvigubai dažniau vyrams negu mote rims, tačiau šis didėjimas nėra toks akivaizdus kaip vyresniame amžiuje, kada kraujospūdžio didesnė didėjimo tendencija jau pastebima tarp moterų. Įrodyta, kad, perkopus penkiasdešimties metų ribą, moterų kraujo spaudimas sparčiai didėja ir beveik pasiekia vyrų lygį.

Dėl šios priežasties hipertenzijos sukeltų komplikacijų daug rečiau pasitaiko jaunoms moterims. Tai gali būti susiję ne tik su arterine hipertenzija, bet ir su teigiamu estrogenų arba žalingu androgenų poveikiu kraujagyslėms. Hipertenzijos paplitimas vari juoja nuo 4 proc. Manoma, kad, jeigu mes visi išgyventume optimalų biologinį amžių, tai beveik šimtu procentų visiems arterinis kraujo spaudimas būtų padidėjęs.

Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad urbanizuotuose Afrikos regionuose arterinė hiperten zija yra daug labiau paplitusi nei tarp europidų.

Dieta ir tinkamas gyvenimo būdas

Netgi korega vus nutukimą, socialinius-ekonominius, dietos veiksnius, et ninis veiksnys išlieka svarbiu hipertenziją predisponuojančiu veiksniu.

Šie skirtumai greičiausiai yra susiję su skirtingu et-niniu žmonių jautrumu druskai.

Yra nedaug įrodymų, kad iš Afrikos kilę bei JAV ar Didžiojoje Britanijoje gyvenantys žmonės druskos suvartoja daugiau nei europietiškos kilmės žmonės. Be to, jiems EKG nuorašas esant hipertenzijai bedruskė dieta labiau sumažina arterinį kraujo spaudimą. Skirtingą jautrumą druskai gali ma būtų sieti ne tik su didesniu ar mažesniu druskos kiekio vartojimu, bet ir mažesne renino bei angiotenzino kon centracija, kuri dažniau nustatoma afroamerikiečiams.

Kitas svarbus hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys — tai amžius.

Alkoholis Dešros Maistas turi būti paruoštas taupiai, todėl verta garuoti, troškinti ar virti. Jei kalbame apie žuvis, tada ji gali būti virinama, o po to lengvai kepti su augaliniu aliejumi. Hipertenzijos dieta yra tinkamos mitybos vadovas, nes jis nenumato rimtų mitybos apribojimų, išskyrus kofeiną ir druską.

Išsivysčiusiose Vakarų bendruomenėse kraujo spaudi mas didėja kartu su didėjančiu gyventojų amžiumi. Ypač sparčiai jis didėja tiems, kuriems nustatytas hipertenzijos dietos apžvalgos pradinis kraujo spaudimas.

Dieta hipertenzijai. Kaip valgyti esant aukštam slėgiui? - Hipertenzija November

Kita vertus, kraujo spaudimo dydis vaikystėje ar jaunystėje nebūtinai tiesiogiai koreliuoja su vėlesnio kraujo spaudimo padidėjimo laipsniu ar apskritai su būsima hiperten zijos rizika.

Tačiau įrodyta ir kita labai svarbi ir reikšminga prak tinio darbo aspektu tendencija, kad žmonėms, kurių normalus ar žemesnis už bendros populiacijos vidurkis kraujo spaudimas, vėlesniu gyvenimo laikotarpiu kraujo spaudimo didėjimas nėra toks spartus.

Vertinant AKS, priskiriama našta gali būti apibrėžiama kaip dalis populiacijos, kuriai liga nebūtų pasireiškusi, jei AKS būtų pasiskirstęs kitaip Vertinant statistiškai atsižvelgiama tiek į rizikos veiksnių paplitimą hipertenzijatiek hipertenzijos dietos apžvalgos jų poveikį rizikos veiksnių santykis širdies ir kraujagyslių ligoms. Tikimybių santykis ar reliatyvi individo rizika didėja hipertenzija insulto metu su hipertenzijos laipsniu.

Didžiausia rizika išlieka išsivystyti nedidelio laipsnio hipertenzijai.

Širdies ir kraujagyslių ligų našta, didėjanti dėl didelio hipertenzijos dažnio visuotinėje populiacijoje, kyla iš tų sergančiųjų, kurių AKS yra tik nestipriai padidėjęs Apie pusę širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimo atvejų bendrojoje populiacijoje išsivysto tiems, kurių AKS nereikia reguliuoti vaistais.

Tai rodo, kad pacientams, kurių AKS yra padidėjęs nedaug ar kurie serga nedidelio laipsnio AH, prieš pradedant gydymą vaistais reikia intensyvaus nemedikamentinio gydymo. Daugiausia žmonių, sergančių nedidelio laipsnio AH, dabar yra gydomi antihipertenziniais vaistais.

Tačiau Rose tyrimo metu 25 pabrėžiama, jog dar efektyvesnė gydymo strategija būtų mažinti visos populiacijos AKS. Tai būtų galima pasiekti mažinant suvartojamą druskos kiekį.

Verta paskaityti

Rose nurodo, jog sumažinti bendrą populiacijos AKS vos 2—3 mmHg, būtų taip pat efektyvu, kaip skirti antihipertenzinių vaistų visiems pacientams, sergantiems AH.

Prie šių išvadų prisidėjo ir Stamler ir kt.

Aplinka taip pat turi įtakos AKS: tai dieta, fizinis aktyvumas ir psichosocialiniai veiksniai. Dieta ypač svarbi AKS homeostazės procese. Gyvenimo būdo pokyčiai, kurie taip pat gali tik antihipertenzinius preparatus. Ilgos trukmės gydymas vaistais tapo visuomenės sveikatos intervencija ir gali būti laikomas sąsaja tarp klinikinės medicinos ir tradicinių prevencinių priemonių.

Manoma, kad m. Regionų, kuriuose numatomas didžiausias sergamumas hipertenzija, tikimybės procentas buvo dvigubai didesnis, negu tų, kuriuose numatomas sergamumas hipertenzija yra mažiausias. Didžiausias numatomas vyrų sergamumas AH buvo Lotynų Amerikos ir Karibų regionuose, o moterų — buvusios socialistinės ekonomikos regionuose.

Numatomas sergančiųjų AH individų skaičius metais yra nepakankamai tiksliai įvertintas dėl greitų gyvenimo būdo pokyčių ir gretutinių ligų, sąlygojančių AH išsivystymą šiose šalyse, didėjimo. Reikšmingas tyrimų radinys — pastovi sąsaja tarp AKS ir amžiaus išsivysčiusiose šalyse.

AKS matavimų hipertenzijos dietos apžvalgos gauti ištyrus daugiau nei 70 tūkst.

Naujienos apie sveikatą

AKS buvo matuotas sėdint, naudojant Merkurijaus sfigmanometrą ultragarsinį tyrimą su dopleriu, skirtą mažamečiams vaikams. Siekiant palaikyti vienodas metodines sąlygas kad duomenys būtų tikslesni naudotas tik pirmas AKS matmuo.

Diastolinio AKS pokytis buvo vos 2 mmHg. Sistolinis ir diastolinis AKS stipriai nekinta per pirmuosius 2—3 metus. Nuo 4 metų amžiaus, matoma progresyvaus didėjimo tendencija tiek vaikystėje, tiek paauglystėje 1. To rezultatas — 18 metų vaikinų sistolinis AKS yra 10 mmHg didesnis nei tos pačios grupės merginų, o atitinkamai diastolinio AKS pokytis tarp lyčių yra 5 mmHg.