Hipertenzija ir edema

Arterinė hipertenzija, kraujagyslių apsauga ir lercanidipinas | vipcirkas.lt

Ūminė hipertenzinė encefalopatija I Sunkios arterinės hipertenzijos sukelti ūminiai poūmiai bendrieji smegenų reiškiniai, nesusiję su smegenų infarktu ar intrakranijine kraujosruva ir išnykstantys koregavus arterinį kraujospūdį.

Hipertenzinės encefalopatijos HE terminą m. Oppenheimer ir A. Jie aprašė ūminiu nefritu sirgusį pacientą, kuriam pasireiškė sunki arterinė hipertenzija ir cerebriniai simptomai. Tai dėl staigiai ir labai padidėjusio bei laiku nekoreguoto arterinio kraujospūdžio AKS prasidėjusi smegenų edema su jai būdingais neurologiniais simptomais.

Hipertenzine encefalopatija nereikėtų nėra hipertenzijos vaizdo kurso lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo, kuriuo gali sirgti asmenys, turintys padidėjusį AKS.

kaip nustatyti hipertenziją krauju kuriose šalyse gydoma hipertenzija

Patikimai diagnozuoti šią ligą ir atskirti nuo kitų ūminių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų įmanoma tik taikant šiuolaikinius neurovizualinius tyrimo metodus. Atradus efektyvius antihipertenzinius vaistus ir jiems paplitus, pastaruoju metu išsivysčiusiose šalyse HE pasitaiko gana retai. HE, kaip ir kitų skubos komplikacijų, sukeltų nekontroliuojamos arterinės hipertenzija ir edema, dažniau būna vyrams, vidutinio amžiaus asmenims 40—60 metų bei juodaodžiams.

Profesorius pataria nejuokauti: aukštas kraujospūdis gali negrįžtamai pažeisti regėjimą

Etiologija ir patogenezė. HE dažniausiai pasireiškia pacientams, sergantiems lėtine arterine hipertenzija, dėl staiga ir gana ilgam padidėjusio AKS paprastai diastolinis AKS būna didesnis kaip — mm Hg. Ūminę hipertenzinę krizę sukeliantiems patofiziologiniams mechanizmams priskiriami renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos sutrikimai, endogeninių vazodilatacinių mechanizmų nepakankamumas, vietiškai veikiančių vazokonstriktorių pvz.

HE taip pat pasitaiko žmonėms, iki tol nesirgusiems arterine hipertenzija. HE gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: preeklampsijos ir eklampsijos, ūminio glomerulonefrito, feochromocitomos, reniną išskiriančio naviko, vaskulito, vaistų simpatomimetikų, triciklių antidepresantų, MAO inhibitorių, staiga nustojus vartoti antihipertenzinių vaistųgalvos smegenų traumos, padidėjusio autonominio aktyvumo pvz.

Nėštumas ir hipertenzija

Rečiau HE sukelia staiga padidėjusi galvos smegenų perfuzija, nebūtinai susijusi su nekontroliuojama arterine hipertenzija, t. Hipertenzija ir edema gali būti normalus arba nedaug padidėjęs hiperperfuzinis sindromas po karotidinės endarterektomijos arba pašalinus didelę arterioveninę malformaciją. Hiperperfuzinį sindromą po karotidinės endarterektomijos pirmasis m. Hiperperfuzinis sindromas siejamas su hipertenzine encefalopatija, kadangi jis atsiranda staigiai padidėjus smegenų kraujotakai ir išsivysčius operuotos pusės pusrutulio smegenų baltosios medžiagos edemai, kai dėl lėtinės ikioperacinės hipoperfuzijos yra sutrikusi smegenų kraujotakos autoreguliacija.

HE patogenezė aiškinama galvos smegenų hiperperfuzija, kai užsitęsusi didelio laipsnio arterinė hipertenzija ir padidėjęs smegenų perfuzinis slėgis viršija apsaugines smegenų kraujotakos autoreguliacijos galimybes. Įprastinėmis sąlygomis saikingai padidėjus AKS, smegenų arteriolės susitraukia ir apsaugo kapiliarus nuo persipildymo; bendras smegenų kraujotakos tūris nepakinta.

Kai AKS staiga padidėja virš autoreguliacijos ribų, arteriolių vazokonstrikcija nebepajėgia kontroliuoti į kapiliarus patenkančio kraujo kiekio — jie persipildo, didėja intrakapiliarinis spaudimas, pažeidžiamos kapiliarų endotelio ląstelių sandariosios jungtys, plazmos pradeda skverbtis per kapiliarų sieneles į smegenų parenchimą, pasireiškia vazogeninė smegenų edema.

Ūminė didelio laipsnio hipertenzija sukelia vazomotorinį paralyžių, dėl kurio vazokonstrikciją pakeičia vazodilatacija, išliekanti hipertenzija ir edema ilgiau negu esti padidėjęs AKS.

hipertenzija 3 etapas 4 rizika, kaip suprasti kraujospūdis, būdingas hipertenzijai

Dėl struktūrinių arteriolių pokyčių — fibrinoidinės nekrozės — stiprėja autoreguliacinių mechanizmų sutrikimai, atsiranda regos nervo spenelio edema. Nustatoma požievinės baltosios medžiagos, retkarčiais ir žievės edemos požymių. Pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, edema paprastai yra abipusė ir vyrauja pakaušinėse skiltyse, mažiau ryški — momeninėse ir kaktinėse hipertenzija ir edema, smegenėlėse, corpus callosum.

Piktybinės hipertenzijos patologinis žymuo — rezistentiškų tinklainės ir inkstų arterijų fibrinoidinė nekrozė. Kartais, kai yra HE, vyrauja ryški smegenų kamieno edema, o pakaušinės skilties ir periventrikulinės srities pokyčiai yra neryškūs. Kai po karotidinės endarterektomijos pasireiškia hiperperfuzinis sindromas, nustatoma ryški operuotos pusės pusrutulio edema, vyraujanti vidurinės ir priekinės smegenų arterijų baseinuose. Būdingi patologiniai radiniai — smegenų arteriolių fibrinoidinė nekrozė ir trombozė, mikroinfarktai, petechinės kraujosruvos.

Pamažu atsiranda ir per 24—48 val. Gali atsirasti židininių neurologinių simptomų žievinis aklumas, afazija, hemiparezė ir kt.

AKS būna labai padidėjęs, diastolinis — dažnai būna didesnis kaip mm Hg. Tinkamai gydant klinikiniai simptomai atsistato be padarinių. Kitų organų hipertenziniai pažeidimai hipertenzinės krizės metu pasireiškia aortos sluoksniavimusi, širdies nepakankamumu, stenokardija, nereguliariu širdies plakimu, dusuliu, ūminiu inkstų nepakankamumu, hematurija.

Negydoma hipertenzinė encefalopatija gali progresuoti iki komos hipertenzija ir edema mirties. HE diagnozuojama remiantis būdinga klinika ir neuroradiologiniais požymiais bei hipertenzijos imitatoriai kitas galimas ūminės CNS ligos priežastis. Atliekant neurovizualinius tyrimus, požievinėje baltojoje medžiagoje matoma difuzinės arba stambiažidininės susiliejančios edemos požymių, išnykstančių gydant.

Širdies nepakankamumas ir arterinė hipertenzija Teksto dydis: liep. Širdis nebegali prisipildyti pakankamai kraujo ar pumpuoti su pakankama jėga, gali pasitaikyti abu atvejai. Širdies nepakankamumas išsivysto per laiką. Ši liga gali paveikti tiek dešinę, tiek kairę širdies puses arba abi. Dažniausiai širdies nepakankamumas paveikia kairę širdies pusę.

Tiriant akių dugną, nustatoma hipertenzinė retinopatija, tinklainės eksudatas, kraujosruvos, dažnai — abipusė regos nervo diskų edema. Kraujyje būna nustatoma padidėjusi šlapalo koncentracija. Hiperperfuziniam sindromui po karotidinės endarterektomijos būdinga vienpusė operuotos pusės baltosios medžiagos edema. Vyrauja centrum semiovale pokyčiai, kartais plintantys į požievį.

Arterinė hipertenzija, kraujagyslių apsauga ir lercanidipinas

Skirtina nuo ureminės ar kitokios metabolinės encefalopatijos, feochromocitomos, eklampsijos. Jei yra židininių neurologinių simptomų, HE kliniškai sunku atskirti nuo smegenų infarkto ir intrakranijinės kraujosruvos, intrakranijinių venų trombozės ypač nėščiosioms.

Kai yra išeminis arba hemoraginis insultas, nustatoma lokalių galvos smegenų pokyčių, būdingų kraujo išsiliejimui arba smegenų infarktui. Į HE panaši m. Jo metu taip pat labiausiai pažeidžiama smegenų baltoji medžiaga, hipertenzija ir edema — žievė, tačiau paprastai nebūna hipertenzinio organų taikinių inkstų, tinklainės pažeidimo, o prognozė dažniausiai yra gera.

Lazerines akių korekcijas atliekantis daktaras paaiškino, kodėl pats nešioja akinius   Su arterine hipertenzija yra susiję keletas kraujagyslinių akių ligų. Aukštas kraujo spaudimas sukelia hipertenzinę retinopatiją ir regos nervo neuropatiją. Taip pat yra svarbus rizikos veiksnys tinklainės arterijų ir venų embolijos, diabetinės neuropatijos atsiradimui, tačiau padidintas kraujospūdis sukelia ne tik kraujagyslines akių ligas, bet ir gali pagreitinti nekraujagyslinių akių ligų, tokių kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija, progresavimą. Hipertenzinė retinopatija — dažniausia akių liga Dažniausia akių liga, kuri yra tiesiogiai susijusi su padidėjusiu kraujospūdžiu yra hipertenzinė retinopatija. Paprastai žmonės nejaučia jokių ligos simptomų, tačiau greitai progresuojant šiai ligai gali pablogėti regėjimas, ašaroti akys, trūkinėti akių kraujagyslės, dvejintis akyse ir tuo pat metu skaudėti galvą.

Yra ir negrįžtamosios užpakalinės encefalopatijos aprašymų. UGES patofiziologija aiškinama dviem konkuruojančiomis teorijomis: 1 vazokonstrikcija dėl padidėjusio AKS, sukeliančia smegenų hipoperfuziją ir išemiją, endotelio ir hematoencefalinio barjero pažeidimą; 2 hiperperfuzija dėl smegenų autoreguliacijos sutrikimo, sukeliančia kapiliarinio skysčio ekstravazaciją ir vazogeninę smegenų edemą. Pastarąją teoriją stiprina nuorodos, kad pakaušines skiltis ir smegenų kamieną maitinančios vertebrobazilinio baseino arterijos pasižymi mažesne simpatine inervacija ir silpnesnėmis autoreguliacinėmis galimybėmis.

UGES būdinga poūmis progresuojantis galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas, sutrikusi orientacija, pasikartojantys epilepsijos priepuoliai galima netraukulinė epilepsinė būklėžievinis aklumas, hemianopsijos ir kiti regos sutrikimai, kartais — židininiai dažniausiai motoriniai neurologiniai simptomai. Sausgysliniai refleksai būna sustiprėję, gali atsirasti patologinių pado refleksų.

Pakaušinių skilčių epilepsijos priepuoliai būdinga vizualinė aura arba regos haliucinacijospereinantys į generalizuotus toninius-kloninius traukulius, gali atsirasti anksčiau už kitus simptomus. Pirmieji požymiai gali būti mieguistumas, letargija, sumažėjęs aktyvumas, periodiškai besikaitaliojantys su neramumu, sujaudinimu. Imunosupresinių vaistų poveikio mechanizmas, sukeliantis UGES, neaiškus.

Manoma, jog ciklosporinas gali sukelti vaskulopatiją ir tiesiogiai toksiškai veikia kraujagyslių endotelio ląsteles sužadina endotelino, prostaciklino, tromboksano A2 išsiskyrimąbe to, jo toksinės savybės pasireiškia tik pažeidus hematoencefalinį barjerą.

Pagrindinis neuroradiologinis ir patomorfologinis UGES ypatumas — vazogeninė požievinė edema be smegenų infarkto požymių, ryškesnė užpakalinėje pusrutulių dalyje pakaušinėse skiltyse ir momeninių skilčių užpakalinėse dalyse ir neretai išplintanti į pamato nervinius mazgus, smegenų kamieną, smegenėles, smilkinines ir kaktines skiltis, gumburą, corpus callosum, žievę.

hipertenzijos gydymas 55 m su širdimi susijęs nerimas

Aprašomi įvairūs UGES lokalizacijos variantai: izoliuoti smegenų kamieno, smegenėlių, tik vieno pusrutulio, netgi nugaros smegenų pokyčiai. Kartais UGES sunku atskirti nuo abipusio užpakalinių smegenų arterijų infarkto, cerebrinių venų trombozės. T2 režimo vaizduose pažeidimų vietose matomi difuziniai labai hipertenzija ir edema signalai.

Arterinė hipertenzija AH — tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis organus taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis. Pirminės AH rizikos veiksniai: genetinis polinkis, amžius, antsvoris, nutukimas, sūrus, riebus maistas, alkoholis, rūkymas, nervinė įtampa, nejudra. Klinika Kai kurie pacientai padidėjusio kraujospūdžio gali nejusti keletą metų. Kiti skundžiasi galvos skausmais, ypač pakaušyje, svaigimu, mirgėjimu akyse, kartais pykinimu, širdies plakimu.

KT tyrimas yra mažiau patikimas, nes sunkiau įvertinti baltąją medžiagą, tačiau neretai pakanka ir jo. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti šią ligą ir laiku pradėti tinkamai gydyti, pirmiausia šalinti ūmią encefalopatiją sukėlusią priežastį — agresyviai mažinti AKS arba nustoti vartoti imunosupresinius vaistus.

Nitroglicerinas plečia kraujagysles, todėl neskirtinas.

Arterinė hipertenzija

Esant traukuliams, pirmiausia pasirenkami vaistai — benzodiazepinai diazepamas, lorazepamas į veną. Nėščioms moterims pirmiausia pasirenkamas vaistas esant traukuliniam sindromui — magnio sulfatas. Klinikiniai simptomai ir neurovizualiniai pokyčiai regresuoja per kelias dienas—savaites, dažniausiai nepalieka jokių pasekmių. Uždelsta diagnozė ir pavėluotas gydymas gali lemti negrįžtamus smegenų audinio pažeidimus dėl išemijos, infarkto, intracerebrinės hematomos ir net mirtį.

HE gydymo taktika yra kitokia negu smegenų infarkto ar intrakranijinės kraujosruvos. Būti- na antihipertenzinį gydymą greitai pradėti ir tęsti, kol išnyks klinikiniai arba radiologiniai HE požymiai.

Kliniškai turėtų pagerėti per 36 val. Hemoraginės komplikacijos nedažnos.

Širdies nepakankamumas ir arterinė hipertenzija

Paskyrus hipertenzijos gydymą, HE dažniausiai praeina be liekamųjų reiškinių, nors kartais susidaro pavienių mažų infarktų arba kraujosruvų.

AKS korekcijai paprastai skiriama parenterinis gydymas — natrio nitroprusidas, beta adrenoblokatoriai labetalolis, esmololis, metoprololis. Taip gydomą pacientą būtina stebėti intensyviosios terapijos skyriuje.

Ankstyvoje gydymo stadijoje vengti, kad AKS daug nesumažėtų, nes smegenų autoreguliacijos ribos būna pasislinkusios aukštesnių AKS rodiklių link. AH sergantiems pacientams per daug sumažinus AKS, smegenų perfuziniam spaudimui tapus žemesniam nei apatinė autoreguliacijos riba, gali ištikti smegenų hipoperfuzija ir išemija.

ECG Case 16 - Breathless with Ankle Oedema

Toliau reikia skirti geriamuosius vaistus ir per 18—48 val. Gliukokortikoidų reikšmė hematoencefalinio barjero laidumui sumažinti neaiški. Preeklampsijai ir eklampsijai gydyti vartojamos magnio sulfato intraveninės injekcijos ar infuzijos, neskirtini AKF inhibitoriai.

Ūminė hipertenzinė encefalopatija (I 67.4)

Jei atsiranda traukulių, skiriama trumpai veikiančių intraveninių vaistų nuo epilepsijos. Būtina kontroliuoti AKS ir efektyviai gydyti arterinę hipertenziją. Neretai ligoniui tenka koreguoti savo gyvenimo būdą: mažinti kūno masę, mažiau vartoti alkoholio ir druskos, didinti fizinį aktyvumą, nerūkyti.

Klinikinė neurologija. Siųsti draugui:.

Taip pat žiūrėkite