Dešiniojo plaučio hipertenzija. Plaučių hipertenzija

Everyday life Kai pacientui diagnozuojama plaučių arterinė hipertenzija, jis turi išmokti prisitaikyti prie naujos būklės. Reikėtų vengti intensyvaus fizinio aktyvumo, nes plaučiai nebegali organizmo aprūpinti reikiamu deguonies kiekiu. Pasunkėjęs kvėpavimas yra akivaizdus požymis, kad intensyvią veiklą reikia nutraukti.

Skaitykite forume: Dalintis: Apibrėžimas. Dešiniojo plaučio hipertenzija hipertenzija — tai patologinė būklė, kuriai būdingas padidėjęs plaučių kraujagyslių pasipriešinimas ir kraujospūdis jose.

Epidemiologija

Plautinė hipertenzija diagnozuojama, kai vidurinis spaudimas plaučių arterijoje yra didesnis kaip 25 mm Hg. Bendros plautinės hipertenzijos sunkumo klasifikacijos nėra.

Kai kurie autoriai plautinę hipertenziją iki 36 mm Hg sistolinio spaudimo laiko lengva, nuo 36 iki 50 mm Hg — vidurinio sunkumo, didesnę kaip 50 mm Hg — sunkia. Kitų autorių nuomone, plautinė hipertenzija iki 45 mm Hg yra vidurinio sunkumo, o didesnė — sunki. Klinikinių ligos simptomų atsiranda tuomet, kai vidurinis spaudimas plaučių arterijoje yra 30—40 mm Hg, o kai jis būna 60—70 mm Hg, ligonio būklė yra labai sunki.

Pagal etiologiją ir klinikinius požymius plautinė hipertenzija skirstoma į penkias grupes PSO m. Postkapiliarinė plautinė hipertenzija yra būdinga plautinei hipertenzijai, sukeltai kairiosios širdies ligų.

Prekapiliarinė hipertenzija yra būdinga visoms kitoms plautinės hipertenzijos grupėms. Plautinė hipertenzija diagnozuojama remiantis būdingais plaučių radiologiniais požymiais, širdies ultragarsinio tyrimo duomenimis arba dešiniosios širdies kateterizavimo metu tiesiogiai pamatuotu spaudimu plaučių arterijoje.

Praktiškai širdies ir plaučių arterijų kateterizavimas dažniausiai atliekamas sergant idiopatine plautine hipertenzija ir pirmine širdies liga.

Kitais atvejais spaudimas plaučių arterijoje išmatuojamas netiesioginiu būdu. Tyrimo metodai.

Naujienos apie sveikatą

Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas. Plautinei hipertenzijai būdinga išsiplėtę plautinis kamienas, plaučių šaknys ir dešiniosios širdies ertmės padidėjęs II širdies lankas haliucinacijos su hipertenzija kontūre. Daugiau kaip 16 mm padidėjęs dešiniosios nusileidžiančiosios plaučių arterijos skersmuo ir daugiau kaip 18 mm kairiosios plaučių arterijos skersmuo rodo esant plautinę hipertenziją.

Skydliaukės hormonų tyrimas — skydliaukės hormonų sutrikimai dažni sergantiesiems PPH; hipertiroidizmas gali sąlygoti padidėjusį plaučių arterijos spaudimą. Instrumentiniai tyrimai: Echokardiografija — įvertinti dešinio ir kairio skilvelio f-ją, apytiksliai apskaičiuoti plaučių arterijos sistolinį spaudimą, atmesti įgimtas anomalijas ir vožtuvų ligas. Krūtinės rentgenograma — svarbus atmetant intersticinį bei alveolinį pažeidimą.

Kompiuterinė plaučių tomografija. Kompiuterinė plaučių tomografija su angiografija labai svarbus metodas plaučių kraujagyslėms jų pločiui, eigai ir kt. Matoma elektrokardiografinių dešiniojo skilvelio hipertrofijos požymių — širdies rotacija apie išilginę ašį pagal laikrodžio rodyklę, elektrinės širdies ašies nuokrypis į dešinę ir vertikali širdies pozicija, dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada ir kt.

Plautinė hipertenzija

Elektrokardiografija — mažai jautrus metodas plautinei hipertenzijai verifikuoti, todėl normali elektrokardiograma plautinės hipertenzijos diagnozės nepaneigia. Echokardioskopija yra neinvazinis metodas, kuriuo galima nustatyti plautinę hipertenziją ir įvertinti jos sunkumą. Svarbiausi echokardiografiniai plautinės hipertenzijos požymiai — išsiplėtusios dešiniosios širdies ertmės, tariamai padidėjęs slėgis plaučių arterijoje, kraujo srovės regurgitacija pro triburį vožtuvą, nenormalus tarpskilvelinės pertvaros judėjimas.

Kraujo dujų tyrimas. PPH būdinga hipoksemija. Idiopatinė plautinė arterinė hipertenzija Apibrėžimas. Idiopatinė plautinė arterinė hipertenzija — tai patologinė smulkiųjų plaučių kraujagyslių neįskaitant kapiliarų būklė, kuriai būdinga proliferacija, remodeliacija, padidėjęs pasipriešinimas ir padidėjęs spaudimas plaučių arterijose.

Plaučių hipertenzija

Sergamumas idiopatine plautine arterine hipertenzija IPAH yra 2—6 atvejai 1 mln. Paprastai serga jauni 30—40 metų žmonės, dažniausiai moterys.

Patologiniai morfologiniai pokyčiai. Asmenų, sergančių IPAH, patologiniai morfologiniai pokyčiai yra įvairūs ir nebūdingi vien šiai ligai. Būna arteriopatija, kuri pasitaiko sergant ir kitos kilmės plautine hipertenzija.

Tai kraujagyslių vidinio dangalo proliferacija ir fibrozė, vidurinio dangalo hipertrofija, pleksiforminiai kraujagyslių pažeidimai, trombai kraujagyslių spindžiuose. Etiologija ir patogenezė.

Plautinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo naujienos

Idiopatinės plautinės arterinės hipertenzijos etiologija nežinoma. Manoma, kad serga genetinį polinkį turintys asmenys. Svarbiausi patogenezės veiksniai yra in situ vykstantis uždegimas, trombozė, kolageno sintezė, sutrikusi vazokonstrikcinių tromboksanas A2, dešiniojo plaučio hipertenzija 1, angiotenzinas II ir kt.

Endotelio ląstelės sintetina endoteliną, kuris normaliomis sąlygomis dalyvauja palaikant kraujagyslių tonusą, taip pat ląstelių diferencijacijoje ir proliferacijoje. Patologijos atveju endotelinas skatina kraujagyslių lygiųjų raumenų hipertrofiją, fibroblastų proliferaciją ir kolageno sintezę, didina kraujagyslių laidumą, aktyvina neutrofilus ir kitas uždegimines ląsteles.

Patogenezė

Dėl šių procesų mažėja ir visiškai užanka kraujagyslių spindis, kai kuriose kraujagyslėse susidaro trombų, didėja plaučių kraujagyslių pasipriešinimas, vystosi plautinė hipertenzija. Vėliau sutrinka dešiniojo skilvelio ir visos širdies veikla. Ligos pradžioje plaučių arterijos, veikiamos kraujagysles plečiančių vaistų, plečiasi, vėliau nesiplečia.